2016 m. liepos 1 d., penktadienis

Terorizmas Turkijoje

Sikarta nebesimeldziu uz Turkija ir savo profilyje nekeliu Turkijos veliavos, kaip iprasta po teroro aktu.

Taciau tai nereiskia, kad leisiu kaltinti tik nieksus teroristus uzpuolusius nieko nekaltus civilius, man keista, istabu ir nesuvokiama, kaip Turkijos Tauta nekelia klausimo KODEL IR KAIP siems teroro aktams leidziama ivykti.

Kai salyje teroristai gali sau leisti save paleisti oran turistu pamegtose vietose, traukiniu stotyse, oro uoste, tuo tarpu vaiduokliiu medziokle uzsiimama socialiniuose tinkluose, ziniasklaidoje, salis siuncia uz grotu zurnalistus, siaip piliecius uz ju nenora taikytis su valdzios veiksmais.

Tarkime biciukas sukures sia kompozicija yra pasiustas uz grotu

http://static.birgun.net/resim/haber-detay-resim/2015/12/17/gollum-lu-erdogan-fotografini-paylasan-doktorun-gorevine-son-verildi-97170-5.jpg

Ko gero tai gresia ir man... uz pasidalinima sios informacijos, taigi as ir kiti kurie leidzia sau nusijuokti arba kritikuoti yra kaltinami terorizmu ir dalyvavimu teroristineje veikloje, o stai teroristai ramiai sau skladosi judriausiose, saugiausise vietose, kazkur galai nesueina.

Ach dar labai ikyrus teiginys, kuris man neduoda ramybes, ne teiginys, o pasiteisinima, beje pasiteisinmus Turkija ir turkai labai megsta. Taigi pasitesinimas, jau skambantis kaip sugedusi plokstele: bet Sprogimai ivyko ir tokiuose saugiuose miestuose kaip Londonas, Paryzius, Briuselis. Sita isgirdus mano zandikauliai traska  nuo to kaip stengiuosi juos nulaikyti vietoje, ir kaip raminu savyje beisisiautejancia Uzkalniska dvasia, Mieli naivuoliai taip sprogimai ivyko, bet kiek ju ivyko Europoje ir kiek Turkijoje, atsimerk o mielas mano pazistamas ponas is krautuveles uz kampo, tave tokiais teiginiais tik bando uzliuliuoti ir pripratinti prie nuolatinio fakto, mirties, zuties fakto normalizavimas ir jausmu bukinimas, argi tu nematai?

Ir zinote po sprogimo dar neprabilus Turkijos galvoms galejau sau leisti juos cituoti, nes po kiekvieno sprogimo ta pati graudilinga kalbele: su terorizmu nesitaiksytsime, terorizma smerkiame, Turkijos neparklupdys, zuvusieji musu didvyriai. O mielas kaimyne, kokie dar didvyriai ar tu eidamas i oro uosta skristi i verslo kelione ar atostogu esi didvyris? Keleivis - tu, pilietis, o ne kovotojas. As nenoriu buti kovotoju ar kovotoja, as noriu saugios salies miela Turkijos vyriausybe ir nereikia cia Lia Lia, kad kalti teroristai ir terorizmaz, tai tu Turkijos parlamentare, ministre, ministre pirmininke ir Prezidente. Kur jus, kur jusu saugumo tarnybos, kur mano saugumas, ar cia kazkaip mes visi lygus, bet kai kurie lygesni? Primena islamiska komunizma.

Ir neketinu melstis, nes ne maldu Turkijai reikia, o tiesaus klausimo jos valdziai KA JUS PADARETE arba DAROTE, kad SAUGUMAS butu uztikrintas sioje salyje?

O mielas mano kolega argi nematai jog bukinami Turkijoje gyvenanciu jausmai, sirdziu jau nebevirpina kasdienines zinios apie aukas Turkijos pietryciuose, netrukus nebejaudins zinios apie zuvusiuosius per sprogimus. ir kain kazin kurlink visa tai eina?

Ir dar uz sita rasliava as galiu buti patraukta atsakomyben uz teroristine ir isdavikiska veikla, nes dristantys klausti ir kelti klausimus.

2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Somoje jau 282 žuvę angliakasiai

Kaip praneša energetikos ministerija žuvusiųjų skaičius pasiekė 282 iš jų  217 žuvusiųju buvo šiandien laidojami.

 Gelbėjimo darbai šachtoje vis dar vyksta, mėginama surasti 80 šachtoje likusių darbininkų.Gelbėjimo darbus sunkina besitęsiantis gaisras ir susikaupusios dujos.

Šiandien nelaimės vietoje apsilankė ir Turkijos prezidentas Abdulah Gul, išreiškė gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, taip pat minėjo, kad reikalingi tyrimai dėl nelaimės jau pradėti.

Turkijos žmonių nepasitenkinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Turkijos valdžios darbu tik auga. Turkijos vyriausbė kaltinama neprisiėmusi pakankamai atsakomybės.

Į miestų aikštes išėjo studentai, įvairios profsajungos su šūkiu, jog tai ne avarija, tai darbinė žmogžudystė. 

2014 m. gegužės 14 d., trečiadienis

angliakasių netektis Somoje

Gegužės 13osios vakarą Turkijos pietuose prie Manisa anglies kasykloje įvykus elektros stoties gedimui įvyko sprogimas. Šią akimirką (2014 - 05 - 14 21:00 val) žuvusiųjų skaičius pasiekė 245. Gelbėtojai vis dar randa aukų, ko gero tai dar ne galutinis žuvusiųjų skaičius, nes su laiku mąžta viltis rasti likusių gyvų, gelbėjimo darbuose dalvauja ir patys angliakasiai.

Mirusiųjų kūnai nebetelpa morguose ir yra gabenami į šaldymo sandėlius.

Ministro pirmininko ir energetikos ministro pasisakymai tik paaštrino situaciją. Žmones papiktino, kad šie asmenys šią tragediją prilygino darbinei avarijai, kurios nutinkančios visame pasaulyje, tiek Anglijoje tiek Vokietiejoje ir t.t. tik ministras pirmininkas pamiršo, kad kalba apie avarijas vykusias dar devynioliktame amžiuje.

Dar neatslūgusios ir porinkiminės emocijos, kur buvo prisiminta, jog siekiant papirkti balsus buvo dalinami nemokami anglys.

Ministras pirmininkas Somoje taip pat buvo sutiktas su priešiškumu. 

Ach ponas Tayipai, kad ir tamsta turėtumei sąžinės... kaip ir vienas iš sužeistųjų lipdamas į greitosios pagalbos automobilį prašęsis nuauti jo purvinus batus, kad neištepliotų neštuvų... 
 
Tai skaudi nelaimė suvienijusi visą šalį, šiomis trimis gedulo dienomis kviečiama rengtis juodai.

 

2014 m. sausio 12 d., sekmadienis

Meile trunka trejus metus...

http://direkizle.com/wp-content/uploads1/2013/02/l-amour-dure-trois-ans-affiche_izle.jpg 

Meile trunka trejus metus... taip pasake, mano megstamiausias rasytojas ponas Beigbederis, tiesa, knygos pabaiga irodo, ka kita taciau siandien ne visai apie knyga, o apie tuos tris metus meiles. Atvykau i Turkija ja be galo be krasto ISImylejusi bei isimylejusi savo zmogu.

Daug visko vyko ivyko ir gyvenyu as cia jau duagiau nei tris metus, bet stai apie meile pasimetyti mintimis, pazongliruoti zodziais, paleisti jausmus fejerverkais laikas pribrendo. Is tiesu isimylejus visas pasaulio vaizdas tampa kreivas kaip kokiame kreivu veidrodziu pasaulyje, viskas atrodo, apibarstyta blisguciais, padailinta drugeliais ir prisasgstyta zvaigzdziu. Apsiskarojusios moteriskes - egzotika, nepazintas maistas - tarsi atradimas, neiprastos tradicijos - nuotykiai. Viskas taip dvelke romantika, tokiu zavesiu, kol tos tetules netapo anytomis, mosomis, vyru puseseremis, tavo vaiko tetomis... Tarsi ta feja is meduoolinio namelio jos virto raganomis, is tiesu niekas nepasikeite ir jos nepasikeite, tik pasikeite mano santykis su sia salimi jos kultura ir kai kuriais zmonemis, visa realybe, nuzulino ir numete blizgucius, isbyrejo zvaigzdes, nusilupo drugeliai ir turime tai ka turime - R-E-A-L-Y-B-E :) 

Bet negaliu skustis man patinka sis mano naujas susidurimas ir susitikimas su Turkijos realybe su tokia didele, tokia neitiketina tokia marga ir vis labiau neaprepiama TURKIJOS realybe. Ir vis dar nesu netgi tikra ar suvokiu Turkijos realybe, labai daznai mane tai musa is veziu, o kurgi nemus, esu is mazos salies kur netgi joje pacioje yra aukstaiciai, skupus suvalkieciai, uzsispyre zemaiciai, nuogi be grybu ir uogu dzukai. Lietuva tai na isivaizduokite tik uzima tarkime Konijos regiono teritorija, Lietuvoje gyvena maziau zmoniu, nei Turkijos sostineje. SAlis kurioje gyvena 70 miliojonu, jos aprepti neimanoma, taip daug kas jau nebestebina, bet vis bado akis, vis norisi pasiimti sluota ir sutvarkyti. Akys vis iesko zalumo, gelyno, misko ir upes, bet cia kalnai, akmenys... Bet apie ka as cia apie meile... Meile.... meile nudilo, ir kalnai neberomantiski ir jura nebe ir palmes nebe, dabar romantika miskas, upe, zalias laukas, o gal tai buvo ir bus amzina gimtines meile, ta besalygiska meile... Labai pasiilgau  Lietuvos, labai pasiilgau ir Turkijos nebemyliu, bet labai myliu savo zmogu, salies pamilti amzinai ko gero negalime, isskyrus ta meile su kuria gimstame gimtineje, o stai meile zmogui.... ji nuostabi, ji keicia formas, auga, kinta, igauna naujas formas, naujus garsus, naujas prasmes, tacia ja reikia auginti, o stai Turkijos isimylejimas tapo issimylejimu, daznai nutyliu ta nemeile siam krastui, nes kitiems ji dar bus isimylejimo objektu, kai kam yra, kai kas jausis izeistas, kad galima nemyleti sios nuostabios salies, taip ji NUOSTABI, NEITIKETINA, bet juk gali buti ir NEBEMYLIMA :) 

2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

"Kviečiu į svečius" ir mano namuose




Paskutinį Rugsėjo savaitgalį kulinarė, laidų vedėja Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ ragino jungtis prie labdaringos akcijos ir kviestis svečių arba eiti į svečius ir būti dosnesniems tiems, kuriuos likimas nuskriaudė.

Prie akcijos prisijungė ir Antalijoje gyvenantys mano bičiuliai lietuviai, rinkęsi į svečius mano namuose Side miestelyje prie Viduržemio jūros.

Vaišintis, atvykti į svečius, bendrauti tikra vertybė ir dovana gyvenant svetur, burtis, būti drauge ir tuo dalintis su likimo nuskriautaisiais, likusiais Lietuvoje tikra dovana, todėl  mes pasitarėme ir nusprendėme, jog Antalijoje gyvenantys lietuviai galėtų rengti „Kviečiu į svečius“ gerumo akciją kasmet. 

Susitikimo metu surinktos lėšos bus pervestos į Maisto bankas sąskaitą.

2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

Tautiška giesmė skambėjo ir Turkijoje



Liepos 6 dieną minint Mindaugo karūnavimo dieną, Turkijos lietuviai prisijungė prie jau tradicija tapusio bendro projekto "Tautiška giesmė" aplink pasaulį. 
21 val. vietos laiku iš Antalijos miesto nuo pat Viduržemio jūros, laužui nušviečiant naktinį dangų sklido lietuvių balsai. 
Būti suvienytiems vienos "Tautiškos giesmės", Turkijos lietuviams tai būti vieningos tautos dalimi. Susirinkusieji pasiždaėjo, kad tautiškų renginių šioje šalyje tik daugės. 

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Tiesioginė kelionė tik į Antaliją tampa nebegalima

Nuotrauka iš www.novaturas.lt
Kelionių operatoriai Novaturas ir Eko travel nuo šių metų birželio vidurio nebeprekiaus bilietais į vieną pusę, norintiems skristį į Antaliją ar iš jos. Nepatvirtintais duomenimis taip elgsis ir Tez Tur kelionių operatoriai, kurie kol kas prekiauja bilietais šiomis kryptimis ir į vieną pusę.

Nuo šiol į šį Turkijos kurortą galima skristi tik ribotam laikui ir tik iš Vilniaus, savarankiškas keliones planuojantiems keliautojams ir planuojantiems viešėti ilgiau nei numatomi kelionių turo paketai teks rinktis kitus keliavimo būdus.

Taip pat nepageidaujami ir turistai iš Turkijos, nes bilietais kryptimi Antalija – Vilnius - -Antalija taip pat bus nebeprekiaujama.

Vyrauja keletas nuomonių dėl šio sprendimo, tai gali būti išsibalansuojantys kelionių operatorių skrydžiai, o kita versija, kad į Lietuvos rinką atėjusi Turkish Airlines su Turkijos vyriausybe paskatino šį sprendimą.

Kol kas jokios patvirtintos ir oficialios informacijos nebuvo pateikta.

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Turkija...

Atrodo kuo ilgiau gyveni, tuo sudėtingiau viską papasakoti, dauguma stebinusių reiškinių tampa tiesiog kasdienine rutina. Jei prieš keletą metų gužčiojau, kilnojau antakius iš nuostabos, "purslojausi" savo nustebimais, dabar vis paprasčiau ima viskas atrodyti, o nepatogiai pasijuntu pamačiusi benamius Lietuvoje, "mėlynanosius" ir geriamo paprasto vandens kainas Lietuvos viešo maitinimo įstaigose.

Vis dėl to pasakyti, kad Turkiją aš pažįstu visiškai negaliu, o juo labiau to pasakyti apie šios šalies žmones, teko sutikti nuostabių, bet ir keistų, įdomių, pakvaišusių. Kaip ir kievienam šio nuostabaus Pasaulio kampelyje, čia gausu visko, gal kiek gausiau nei kitur, kur man teko iki šiol pabuvoti. 

Iš dalies man patinka šios šalies ir jos žmonių nenuspėjamumas, jie gali būti nuoširdžiai paslaugūs ir įkyrūs smalsuoliai, bet dažniausiai nepaliks tavęs vienos ar vieno. O kur dar visa tradicijų įvairovė. Turkai dažnai didžiuojasi, kad šioje šalyje per vieną dieną galima patirti visus keturis metų laikus, na ir tai ko gero tiesa, kai Antalijoje atšyla oras, pavažiavus į kalnus tik už poros valandų dar galima sniego gniūžtemis pasimėtyti. Aš pridėčiau, kad per vieną dieną šioje šalyje galima pralekti tarsi laiko mašina. Klajokliai jorukai, kurie gano gyvulius, nuolatos kilnojasi, gyvena kalnų slėniuose ir viskas pas juos taip natūralu, ko gero taip senoviška, kad kartais bežiūrint sunku susivokti, kad civilizacija mus nubloškė taip toli. Tada iš Turkijos rytų gilumos tenkinama paauglė nuotaka, bijanti pasipriešinti tėvų valiai, garbės žmogžudystės ir t.t. Rodos visa tai vyksta kažkur toli, kažikur toli seniai Viduramžiais, bet labai liūdna, tai vyksta dabar XXI amžiuje, čia pat Turkijos Respublikoje, tiesa turkai nacionalistai tuo paskubės iškilmingai "nuteisti" taip elgiasi tik kurdai. 

Štai dar vienas didelis Turkijos skaudulys, etninis nesutarimas, dažniausiai visa kas blogo šioje šalyje kabinama ant "kurdu" sprando, jokiu būdu nepateisinu terorizmo, bet nepateisinu ir to siauro pseudo nacionalizmo šioje šalyje, kur kai kurie tikrai perspaudžia tatuiruodamiesi M.K. Atatiurko parasa, o kur dar visi kiti "grožiai" randantys terpe socialiniuose tinkluose. 

Gyventi Turkijoje - iššūkis, kartais labai malonus ir mielas, ypač ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį ir labai itin nemalonus per vasaros karščius ir žiemos liūtis. Ko gero kartais piktintis, burnoti ir kitaip reikšti savo nepasitenkinima - natūralu, taip man nutinka vasarą ir žiemą, kai tenka būti įkalintai namuose. 

Kartais labai džaigiuosi, kad esu kur esu, nebūtinai, kad tai Turkija, bet del to kaip ir ką gyvenu ir išgyvenu. Teko mokytis gamintis varškę, išmokau gaminti sviestą, marinuoti alyvuoges, auginti rozmarinus ir bazilikus, pasodinti citrusai auga ir laukiame jų vaisių. Gyvenimas nuostabus, tik tada kai jį gyvename, kai jš galime sau leisti gyventi, o aplinkybes imti pakreipti savo naudai.

Šia pozityvia gaida ir noriu užbaigti, GYVENKIME, kad ir kur bebūtumėm, kad ir kur mūsų namai bebūtų. 


2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

FAKED

Gyvenant Turkijoje tenka susidurti su daug klastočių: rankinių, drabužių, aksesuarų net triusikų. Be materialinių daiktų klastočių, šioje šalyje klesti visko ko tik įmanoma imitacijos: nuo maisto produktų, garsiausias kopijuotojas su netikusiais rezultatais yra ULKER, o kur dar darbo imitacija. Imituojama, mėgdžiojama viskas kas tik įmanoma, kartais tai ima ir užknisa, o kitą dieną, tai kelia tik juoką.

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Debesimis ateina ruduo

Pirmoji diena, kai tikrai rudeniškai lyja, ilgai ir nuobodžiai, taigi pirmieji rudens, o gal žiemos ženklai mums atsiųsti.

Tiesą sakant rudens Antalijos pusėje beveik nebūna, na apart kalendorinio, bet tokio spalvoto kaip Lietuvoje su šalnomis, voratinkliais, grybavimo sezonu tikrai nėra. Na, o pati žiema gal primena Lapkričio mėnesį, tokį šlapią ir bjaurų, kai kojos amžinai sušlapę ir niekur nesinori kišti nosies.

O šiuo metu dar tikiuosi šiltų dienų, bet jau tikrų tikriausias faktas, kad maudynių sezonas - uždarytas, vasara tikrai baigėsi.