2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

FAKED

Gyvenant Turkijoje tenka susidurti su daug klastočių: rankinių, drabužių, aksesuarų net triusikų. Be materialinių daiktų klastočių, šioje šalyje klesti visko ko tik įmanoma imitacijos: nuo maisto produktų, garsiausias kopijuotojas su netikusiais rezultatais yra ULKER, o kur dar darbo imitacija. Imituojama, mėgdžiojama viskas kas tik įmanoma, kartais tai ima ir užknisa, o kitą dieną, tai kelia tik juoką.

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Debesimis ateina ruduo

Pirmoji diena, kai tikrai rudeniškai lyja, ilgai ir nuobodžiai, taigi pirmieji rudens, o gal žiemos ženklai mums atsiųsti.

Tiesą sakant rudens Antalijos pusėje beveik nebūna, na apart kalendorinio, bet tokio spalvoto kaip Lietuvoje su šalnomis, voratinkliais, grybavimo sezonu tikrai nėra. Na, o pati žiema gal primena Lapkričio mėnesį, tokį šlapią ir bjaurų, kai kojos amžinai sušlapę ir niekur nesinori kišti nosies.

O šiuo metu dar tikiuosi šiltų dienų, bet jau tikrų tikriausias faktas, kad maudynių sezonas - uždarytas, vasara tikrai baigėsi.

2012 m. rugpjūčio 28 d., antradienis

Saldžios šventės su pagiežos kartėliu



Šiam įrašui ilgai kaupiausi, tai pikantiškos lauktuvės jums po ramadano šventės. Tiesą sakant aprašyti visą šventės emocinį koloritą tikrai ypatingai sunku, tačiau kiek leidžia mano minties ir rankos galia pasistengsiu pasidalinti įspūdžiais sukauptais ne tik šios šventės metu, bet keleto metų patirtį.

Šį įrašą priskirčiau kategorijai "neskanu, bet tikra".

 Taigi pasibaigus pasninko mėnesiui, kai nevalgoma nuo saulės patekėjimos iki saulėlydžio, švenčiama taip pavadinkime ją "gausos šventė" - Ramazan Bayram, dar kai kur Turkijoje vadinama "Cukraus švente" - şeker Bayram.

Iš esmės bayram išvertus iš turkų kalbos reiškia yra šventė, o ši ir aukojimo šventė yra ypatinogs tuo jog jų metu susitinka šeimos, giminės. Šios šventės galėtų būti šiek tiek panašios į mūsų švenčiamas Šv. Kalėdas, kai visi pasipuošia šventiniais drabužiais ragauja tai šventei ruoštų patiekalų ar specialių gardumynų. Visi turėtų džiugiai ir smagiai leisti laiką, džiaugdamiesi susitikimais su giminaičiais ir mylimais bičiuliais.

Per Ramadano pabaigos šventę, tiesa, ragaujama šeimininkių keptų arba pirktų saldumynų, tačiau jeigu šeimininkė moka kočioti ji būtinai keps naminę baklavą. O baklava tai sviesto daugybės popieriaus plonumo tešlos lakštų, riešutų, sviesto ir cukraus sirupo dieviškas junginys, kurio per šią šventę ragauti tenka kiekvienuose aplankytuose namuose, o jei ne šio gardumyno tai minimum šokolado ar turkiško gardėsio Lokum.

Taigi viskas skamba kaip ir gražiai turkai pasipuošę savo šventiniais, specialiai šiai progai įsigytais naujais drabužiais valgo daug saldumynų, mėgaujais artimųjų ir bičiulių kompanija, linksmais ir maloniais pokalbiais, toks šios šventės parodinis fasadas....

Iš tiesį viskas labai sudėtinga ir netgi sudėlioti paprastai ir viską aprašyti paprastai, tampa sunku. Tai kaip nesibaigianti santykių, įvykių "Santa Barbara".

Taigi rytas prasideda nuo rankų bučiavimo pridedant ranką prie kaktos vyresniesiems, tiesa už šį "bučinuka" iš vyresniųjų yra atsilyginama pinigais, tačiau jei esi dirbantis nieko negausi, o tau teks mokėti jaunesniems, tad nenorit švaistytis pinigais, niekam neduodi rankos ir viskas, o tada aišku giminėje "pagarsėji" kaip šykštuolis.

Kitas labais svarbus momentas, kad ateinančių metų santykiai grindžiami apsilankymais ir neduok Dieve NEapslinankymais.

Apsilankymams ir giminaičių lankymams galioja griežta hierarchija, jaunesnis turi aplankyti vyresni, apsilankymuose seka jau aukščiau minėtas ritualinis vaikų ir jaunimo rankų bučiavimas ir vaišinimasis plius kalbėjimas apie "nieką".  Man asmeniškai tikrai stebuklinga kaip taip ilgai galima ištempti pokalbį apie nieką. Šiaip turkai labai dažnai bendrauja telefonu tad per šventes ne kažką naujo ir tegali pribendrauti, tačiau šių švenčių metu sėkmingai rutuliojomos ir vystomos senos temos, nuoskaudos, paskalos, intrigos.

Tiesa, jei gerai žinau liežuvavimas islame yra laikoma nuodėme, bet ko gero tiek moterys, tiek vyrai negali atsisakyti šio šventinio atributo. 

Bayramas taip pat puiki proga susitaikyti jei buvo susipykta, bet taip pat tai gali būti ir santykių pabaiga. 

Dar visai normalu neišjungti televizoriaus ir viesiems kartu jį žiūrėti, nes neturint apie ką kalbėtis, o apie valandą prakalbėjus maždaug taip:

-Na tai kaip sekas?
-Gerai
-O jums, taip pat gerai, labai ačiū
-Tai šiaip viskas gerai, ar ne
-O taip taip gerai
-ir t.t.
 
Šiais metais mes su vyru tapome išdavikais aplankydami giminaičius su kuriais yra susipykę mano vyro tėvai, argi nejuokinga, be to savo neapsilankymu įžeidėme kitą dėdę, nes mat nors jie apsilankė vyro tėvų namuose tai ir mums reikėjo surengti ataskomąjį vizitą, kurio prasmės mes nesupratome, nes šiaip ar taip jau pasimatėme jau pasisveikinome, bet pasirodo dar reikėjo apsilankyti ir mums, nes mes jaunesni, tai kaip ir mūsų pareiga turėjo būti apsilankyti, o kiek dar įžeidėme, kurie nieko nepasipasakojo ar nepasakė patikimam šaltiniui, kuris galėtų perduoti šią informaciją.

 Galų gale, kad ir kur beužsukome teko vaišintis saldumynais, kurį laiką aš į burną nieko saldaus įsidėti nenorėsiu.

Taigi visos istorijos moralas būtų toks, kad garbės ir hierarchijos suvokimas čia yra savotiškas, tokia tradicija, tokia kultūra turėčiau sakyti, bet jaunoji karta daug ką mato kitaip, tik nenorėdami įžeisti tėvų ir giminaičių elgiasi kaip įmanoma mandagiau, galų gale juk tokios šventės per metus būna tik pora kartų, tad jas įmanoma atkentėti. Kitas raundas bus po mazdaug 70 dienu, kai bus aukojimo šventė, o tada vėl trukt už vadžių viskas iš pradžių.

2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Is vaikystes...

TIPI TIP, OTO MOTO, LOVE IS, TURBO... visa tai taip primena vaikyste ir ta laikotarpi, kai buvo daug kioskeliu, kai tada dar nezinojome, bet kramteme Turkiska kramtoma guma, kad Turkijoje nemokamus krepselius su paveiksleliais mums pardavinedavo uz nepamenu kokia suma, bet tikrai pamenu, kad pirkdavau juos uz Vagnoriaus zverelius. 

Ulkerio beskoniai sokoladai, kuriu ir dabar galima rasti Turkijoje, bet ne Lietuvoje, Lietuva augo, keitesi, nebeliko "kramtoskiu" ir plastikiniu krepseliu is Turkijos, o Turkijoje visa tai vis dar yra, kartais kramtamt LOVE IS svysteli vaikystes atsiminimai, po pirstais pajuntu kiosko langelio palange :D Rodos visa tai buvo taip seniai ir netiesa :D

2012 m. liepos 23 d., pirmadienis

ir dar vienas ramadanas




Nuo liepos 20 dienos prasidejo Ramadanas, kai tai ketvirtasis mano matomas pasninko menuo, tai galiu konstatuoti, tik tai, kad nieko ypatingo ir nieko kitaip nei tai buvo 2011.

 Karstos ilgos dienos, velyvos vakarienes, ankstyvi pusryciai dar nepatekejus saulei.

O jei jums idomu suzinotie siek tiek daugiau, siandien netiketai radau informatyvu ir ramadana paaiskinanti straipsni Lietuvos ziniasklaidoje, kvieciu pasiskaityti apie Ramadana

2012 m. liepos 7 d., šeštadienis

Romantiska meile Turkijoje

Daznai pagalvodavau, kad noreciau parasyti sia tema, taciau vis nerasdavau tinkamu zodziu, nes visada norejosi apie tai parasyti paprastai ir nesudetingai. 

Trumpai apzvelgsiu, turkams vyriskiams, uzsieniete moteris yra

- grazi
- lygios ir sviesios odos (taip taip idegusios moterys cia nera grazu, nes paprastai idega kaime ir laukuose dirbancios moterys ir merginos, o tokiu vyriskiai nenori). 
- uzsienietes vyrui sukelia nora jas uzkariauti
- jos lengviau prieinamos ir linkusios eksperemintuoti intymiuose santykiuose
- uzsieniete moteris, mergina, mylimoji, vyriski daro iskirtini
- uzsienietes nezino kas per vyras ar netgi koks zmogus esi, todel kiekvienas niekselis turi galimybe pabuti saunuoliu heroju vyruku
- kadangi moteris gerai neismano tradiciju ir kulturos, ja galima manipuliuoti ir priversti veikti taip kaip vyrukui norisi.

O visas nuostabus tekstas angliskai cia:
www.hurriyetdailynews.com/the-turkish-passion-for-foreign-women-.aspx?pageID=500&eid=137#.T_bhPeSIb8Y.facebook

P. S. visoms atostogaujancioms vienisems rekomenduoju, pasimegauti atostogomis ir neleisti niekseliams isnaudoti jusu, o jei netycia sutikote nuostabu vyriski, linkiu viso ko geriausio ir lauksime Turkijoje :)

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Vaikai Turkijoje

Turedama daugiau laiko ir su visa man priklausoma atsakomybe emiausi mamos darbo, tiksliau jam suteikiau pirmenybe, nepaisant didziulio nuovargio, del pokyciu gyvenime esu laiminga, pamazu imu pazinti savo mazaja padauza, imame viena kita suprasti, o jai augant ir mums leidziant laika drauge, tenka susidurti ir su kulturiniais vaiku auginimo ypatumais. 

Tarkime labai paprastas zenklas kaip atpazinti misriu seimu vaikus nuo tradiciniu turkisku seimu vaiku, zaidimu aikstelese, smelyje jie zaidzia basakojai, o turku mieli vaikuciai dazniausiai su tapkytemis ar su batukais. Kazkaip jie nuolatos bijo issipurvinti kojas, o gal tiesiog saugo vaikucius nuo galimu susizalojimu, nes radau ir as kelis astrius daiktelius tarp smelio. 
Kita vertus turku vaikuciams netruksta pasitikejimo del neaprepaimos artimuju meiles bei aplinkiniu demesio ir dziaugsmo vaikais. Del to labai dziaugiuosi, kad mano mazoji brangenybe auga salyje, kur ji mylima ne tik musu, bet ir visu aplink ja esanciu, nuolatos pakalbinama, o jos smalsumas visada patenkinamas restoranuose ji sukasi virtuveje su sefais, nes ja ten nesioja, ten ja kalbina ir ten ja moko virtuves paslapciu, parduotuvese ji sedi prie kasos ir bendrauja su klientais, nes besidziaugdami ja pardavejai jai parodo kaip jie dirba, taip ir lekia musu dienos pazistant pasauli, zmones, sypsantis jiems ir jiems besisypsant mums.

2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Sviezia zuvis

Is Turkijos anekdotu lobyno:

Sena moterele eina link zuvies parduotuves, is jos pardavejas plysauja praeiviams - gyva zuvis, gyvi karpiai. Moterele prieina ir klausia pardavejo, ar zuvis sviezia?
Pastarasis ignoruoja moteriskaites klausima ir toliau plysauja - Gyva zuvis, gyvi karpiai.
Moterele ir vel klausia, ar zuvis sviezia.
Prekeivis pasipiktines atsauna, negi negirdi, kad gyva zuvis. O moteriske atsako jam, as taip pat gyva, bet jau seniai nebe sviezia, tai kaip ta zuvis ar sviezia?

2012 m. birželio 15 d., penktadienis

Vasaros karsciu metu grieztas ne maudynems devint apatinius drabuzius

Jei jums viesint Turkijoje teko lankytis ne tik viesbucio papludimyje, esu tikra spejote pasimegauti ivairaus pikantiskumo vaizdeliais. Nuo vyriskiu baltomis kojinemis ir kostiuminemis kelnemis ir gananciais akis i dailiosios lyties atstoves.

O kur dar saunuoliai su treningais besimaudantys juroje, dar drasesniu buna, kurie ne su treningais, o tiesiog su apatiniais seimyniniais puksteli i vandeni, o veliau demonstruoja savo isryskejusias formas. 

Neatsilieka ir kai kurios moteriskes i jura lisdamos su visu apsirengimu dengianciu rankas iki pirstu galiuku, nors veliau prilipe rubai atskelidzia visus kuno trukumus ir privalumus.

Siandien is Adanos mus pasieke naujiena, kad besimaudantys su drabuziais ar apatiniais bus baudziami, tikiuosi siuo pavyzdziu paseks ir kiti miestai, nes tikrai nemalonu buti tokiu besimaudytoju liudininkais.

2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Žemės drebėjimai Turkijoje

Šią savaitę tenka skaityti naujienas apie antrą žemės drebėjimą, jei nedidelis dar praėjusį sekmadienį įvykęs žemės drebėjimas Viduržemio jūros regione nebuvo toks stiprus ir sužalotieji liko sužaloti, tik dėl to, kad panikuodami ėmė šokinėti per balkonus, tai antrasis Turkijos rytuose buvo šiek tiek stipresnis, tačiau didelio aukų skaičiaus tikrai nėra bent jau taip praneša naujinų tarnybos, tiesa pats skaudžiausias žemės drebėjimas buvo rudenį VAN mieste ir jo apylinkėse. Na o aš per savo trejus ar metus nepajutau dar nė vieno drebėjimo, nors paskutinįjį mano kaimynai ir jautė, o aš matyt padebesiais skrajojau ir nepajutau.

2012 m. birželio 12 d., antradienis

Kultūriniai skirtumai

Visiems girdėta ir daug eskaluojama tema - kultūriniai skirtumai, tačiau tiesiog imi ir prunkštelėji, kai užtink tokią fotografiją internete. Tiesą sakant ir pati prisiminiau, kad esu gavusi dovanų kapinių žvakelę nuo turkų, kaip mielą dovanėlę.

O beje pamačius jų vestuvinius vainikus iš koto norisi virsti, nes jie primena mūsų laidotuvių, esu tikra, kad šie jaunuoliai jau žino kokio pobūdžio puokštelę nupirko atsisveikinimui.

Dar tiesa turkiškai ATA jie sutrumpintai vadina Atatiurka, lietuviškame kontekste mano gautos vėliavėlės kur pūpso Turkijos Tėvo galva o apačioje didžiulėmis raidėmis šviečia ATA, atrodo kaip iš juodo humoro serijos. O jums ar teko patirti kokių nors kuriozų ir kaip jų stengiatės išvengti?

2012 m. birželio 5 d., antradienis

Arbūzų sezonas prasideda

Baigiantis braškių sezonui prasideda nuostabusis arbūzų sezonas. Tik sekmadienį supratau, kad ligi šiolei nebuvau valgiusi tobulo arbūzo tokio nei per saldaus, nei pernelyg beskonio, tiesiog tobulai idealaus.

Kaip atpažinti poną tobulajį arbūzą:
  • Pirmiausia nerekomenduoju pailgųjų, nes jie yra arbūzo ir moliūgo hibridas, turintis daugiau masės, bet skonio atžvilgiu yra žymiai prastesnis. 
  • Renkantis arbūzą reikia į jį pabelsti ir jei jums atsakys, taip tai aš tobulasis tai imikite :D o jei reimtai tai plekštelėjus per arbūzą tarsi atsimuša jūsų smūgis į kitą ranką ir girdimas specifinis garsas, kuris parodo, kad arbūzas yra sultingas. 
  • arbūzo uodegytė turi buti šiek tiek sausa, nes vandeninga rodo, kad jis nuskintas per anksti
  • Ir štai paskutinis etapas, jūs įsmeigiate peilį, o arbūzas PAT ir pats tiesiog pasidalija pusiau, tiesa ne visada į lygias dalis, bet tikrai pajusite kaip arbūzas sprogsta.
Prie arbūzo labai tinka feta sūris ir sviezia balta duona, tai tradicinis pietų meniu, karščių metu Turkijoje.

 Taip pat pridedu vienos šaunios Turkijos Lietuvaitės salotų receptą su arbūzu ir feta sūriu.


Ir štai čia jums receptas

2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Lietuvos ambasada Turkijoje

Man visada gera rasyti apie kazka gerai ir dalintis malonia patirtimi. Si karta noreciau pasidziaugti Lietuvos ambasada Turkijoje bei jos personalu.

Tiesa kazkada dar pati pirma karta teko susipazinti tik su Lietus ambasados policijos pareigunu ir uzpildyti vyro anktera laiptineje, taciau paskutinius kelerius metus Lietuovs ambasadai Turkijoje ir konsului Damyrui galiu tarti tik gerus zodzius, isamos konsultacijos, skubi pagalba, mandagus ir profesionalus bendravimas. 

Tad vietoje ieskojimo klaidinancios informacijos tikrai rekomenduociau kreiptis i Lietuvos ambasada, kuri jums visada pades. Deja to paties apie Turkijos ambasada Lietuvoje (Vilniuje)  negaliu pasakyti.

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Lietuviskas veidas Turkiskoje reklamoje

Apie Karolina rase jau ir Lietuvos ziniasklaida. I Turkijaatitekejusi Karolina uzsiima ne tik modelio darbu, bet ir vaidinia populiareme serialae Cocukla Duymasin.
Siandien turime ir Ledu Panda reklama su Karolina, kuri sukasi Turkiskose televizijose, taip pat is reklamu sapudoje sypsosi Karolina.
Jei busite Turkijoje butinai pasimegaukite Panda ledais :)

2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Lauktuvės iš Turkijos

Jau braukau savo kalendoriaus dieneles iki užsitarnautų atostogų. Planuoju susitikimus, svajoju apie mielus jaukius vakarus su artimais man žmonėmis, o planuojant susitikimus norisi parvežti visiems po gabalėlį Turkijos. Esu giliuose apmąstymuose kas patiktų mano draugams, kas skanu, o kas gal ne. 


Iš esmės Turkijoje egzotikos tikra gausa. Tarkime ar esate ragavę rožių uogienės, o arbūzų. Ne tokia didelė egzotika, bet Lietuvoje tikrai nesutinkama ir figų uogienė, o gal džiovintų baklažanų, bet ar mano mieliausieji ir brangiausiosios žinos ką iš jų galima pasigaminti

O kur dar prieskonių gausa... 
ivairūs aštrūs ir neaštrūs pipirai, tarkime įvairiems patiekalams su mėsa tinkami ISOT pipirai, akrtais kiek aštrūs, asmeniškai mano namuose ir mano virtuvėje labai retai naudojamas prieskonis, bet mano vyro giminė be šio prieskonio neįsivaizduoja maisto, todėl jo namuose, o dar tiksliau šaldiklyje turiu kokį pusę kilogramo, ačių uošveliui, kuris parūpina šių prieskonių tiesiai iš Turkijos gilumos. 


O dar mano taip mėgstamas granatų sulčių koncentratas, tikra nuostabuma salotoms. 
 Įdomus saldumynas yra pismaniye, lyg tai chalvos lyg tai cukraus vatos hibridas, mazi tarsi vatos gumulėliai tirpstantys burnoje. 
Ach ir taip, žinoma, mano draugų taip vadinamos "paukščių smegenėlės", o iš tiesų, tik cukruoti, kepinti avinžirniai


 O kur dar baklavos dėžutė, kuris gresia cukrine bombele visiems brangiausiems. Tiesa dažnai užkliūva akis tiek turistams skirtuose tekstuose tai dar kur perskaityti, kad baklava sulaistoma medumi... Įdomu iš kur tokia propaganda, bet sulaistoma tik cukraus sirupu. Tiesa baklava turi daug rūšių, o kiekvienas mažytis skirtumas, šį gardėsį paverčia nebe baklava.
Tarkime mano mėgstamiausi yra šobijet, kurio viduriuke buna šiek tiek manų kruopų įdaro ir cukraus man atrodo šiek tiek mačiau, o kitas Biul biul yuvasi beje labai grazus vertimas lakstingalos lizdelis, ten jau visas sviesto ir cukraus derinio grozis atsiskleidžia.

 Viskas dažniausiai sukasi apie maistą, nes nemanau, kad Kinijoje pagamintos lauktuvės dulkių rinktuvės būtų malonios dovanos. Man atrodo, kad teisingiausia vežti lauktuves kurios susinaudoja, o tarp jų gali būti ir puikaus naminio alyvuogių aliejaus muilo. Tikrasis ir naminis paprastai yra visiškai neišvaizdus, bet tikrai geras produktas. Jau kuris laikas iš mano vonios išsikraustė dušo želės ir prausikliai, o garbingą vietą užėmė nedailus, kreivas šleivas muilo gabalas. 

O kur dar alyvuogių aliejus. Šalto spaudimo vėlgi naminis, trintas tik akmenimis? 

Nors Turkija yra musulmoniška šalis iki islamo atėjimo regione ypač klestėjo vyninkystė, kuri pamažu ima aatsigauti. Egėjo jūros regione yra mažas nuostabus kaimeliukas su nuostabiais vynais, o stipresnis alkoholinis gėrimas yra anyžiaus skonio RAKI
Raki gerimo kultura beje irgi visai kitokia, nei mums iprasta. Is leto gurksnojama dazniausia su gausia vakariene, kurioje butinai bus zuvies patiekalu, vaisiu, suriu. Prie raki daug kalbu, juoko, smagaus laiko ir leto laiko leidimo.



O kaip jums, kas jus pradžigina iš Turkijos?


2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Is prisiminimu


Pagaliau pavasaris aplanke ir musu krasta, na gerai, gal jau net ne pavasaris, o visa vasara. Net ir as islindau is vilnoniu kojiniu, o ir sildytuvo neprireike jungti, taigi dziaugiuosi atsylanciomis galunemis, pauksteliu ciulbejimu ta proga siandien atidareme balkono sezona. Bevakarieniaujant taip graziai nusklido per musu kaimeli kvietimas melstis, kuris man primine mano pirma isgirsta ezana.
Prisiminiau, kad pirmasis isgirstas ezanas buvo vakarieniaujant kaip ir si vakara ir kaip ta karta istiko nerimas, uzstrigo kasnis burnoje belaukiant kol visi puls melstis, juk taip dazniausiai isivaizduojame musulmoniskus krastus. Is kur tokie keisti vaizdiniai net nebegaliu atsekti.
Ta karta turkiskieji musu biciuliai tese vakariene, o is musu sutrikusiu veidu ne is karto suprato kas atsitiko, o paklausus kaip turetume elgtis, atsake niekaip kitaip nei iki tol, nebent noretume melstis. Tiesa per gyvenimo Turkijoje laikotarpi suzinojau, kad nebutina melstis is karto po kvietimo maldai, ezanai zymi laiko tarpus per kuriuos religingieji gali melstis.
 

2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Mano Mamoms




Neseniai pas mus viesejo mano mama ir mociute... Gaila, kad laikas prabego taip greitai, o rodos kalboms ir buvimui drauge jo niekada negana ir jis prabega per greitai ir rodos taip lauktas laikas tiesiog istirpo.

Ger kai keturiu kartu moterys susirenka po vienu stogu (o daznai viename is miegamuju), toks geras jausmas patogiai sukristi, prisiminti, pasijuokti, pasigincyti.

Is tiesu nebutina grizti i vaikystes namus, nebutina sugrizti i Lietuva, kad butu gera, svarbiausia, kad zmones is vaikystes butu salia, o tada gera ir jauku net prie Vidurzemio juros valgant lietuviska duona.

Labai myliu ir visada ilgiuosiu savo brangiausiuju, vienos nuolat kepancios, verdancios, bambancios kitos nuolat skaitancios, atrandancios, boehemiskos, pacifistoskos moterytes.

Mano mielos mano mamos ir visos mamos, mes jusu dukros Turkijoje labai jus mylime ir labai ilgimes.

2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Didysis penktadienis


Didiji penktadieni krikscionys prisimens Kristaus kancia, o mes cia Turkijoje siemet matome motinos kancia. Ne paslaptis jog Turkijoje Kurdu separatistu kova nusinesa ne vieno jaunuolio gyvenima.
Namai dabinasi veliavomis, viskas raudona balta, visi kriokia savo patriotiskuma, tik kodel niekam nepakanka tvirtu kiausu isspresti sios problemos.
Taip liudna ir taip simboliska siandien prisiminti kancia, maziausiai ka galiu padaryti, tik pasimelsti uz si nekalta jaunuoli, zuvusi del kazkieno galios kovos, kazkas is to uzdirba pinigus. Ko gero sendama tampu pacifiste, man nesuprantama kodel reikia kovoti, kodel kazkas kazka turi valdyti, o kazkas paklusti, kodel negalime gyventi taikiai ir ramiai po saule kartu su medziais ir visais kitais. 
As pries smurta, gana motinoms laidoti vaikus ir drabstytis prakeiksmais, salin visus valdzios ir jegos godzius zmones. 
Siomis liudnomis gaidomis, tikiuosi, kad Velyku rytas mums atnes daugiau taikos, susitaikymo ir palaimos. Su artejanciomis velykomis.

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Kai norisi praryti liezuvi

Negalejau nepasidalinti... Paprastai nemegstu sokoladiniu ledu, siaip ir ledu pernelyg nemegstu, nebent Jogurtiniu, o ju buna tik Lietuvoje, ir siaip visokiu saldzius jogurtus ir saldumynus su jogurtais gamina Lietuvoje, Turkijoje jogurtas yra tiesiog paparastas baltas jogurtas, dar neseniai ismokau ji pasidaryti pati, taigi jogurtas jogurtas, bet ne apie ji sikart. Apie ledus ir dar sokoladinius ir dar Turkijoje, rekomenduoju MAGNUM temptation sokoladine versija, nieko tobulesnio nesu kol kas valgiusi Turkijoje :D

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Turkijoje gyvenai per ilgai jei...



Mintimis paklaidžioju po įvairius planus, svajones apie gyvenimą Turkijoje ir gyvenimą Lietuvoje. Mylima  Tėvynė už kalnų ir jūrų rodos tokia graži ir miela kaip paveikslėlis vaikystės knygoje. Tačiau supratau, kad Turkijoje gyvenu jau gana ilgai ir kas mane padėjo tai suprasti.

Ženklai leidžiantys suvokti, kad Turkijoje gyvenai per ilgai:

  • Kai tau pasako, jog kazkas bus atlikta rytoj, tu nesitiki ir net nepalanuoji, kad tai ivyks rytoj
  • Visiskai nenustembi jei sutartu laiku susitikimas neivyksta arba tiesiog ramiai, patogiai be didelio skubejimo veluoji ir net nesijauti veluojanti
  • Kai isvydus mazus vaikus drasiai be jokio gedos jausmuo juos pamyluoji, palepini demesiu, o kad nebutum apkaltinta nuziurejimu (NORS TUO VISAI NETIKI) pasakai Mashallah
  • Kai turistai tampa KTIA grupe, kurioje tu nebesi
  • Kai i tave net nepazistamis vyriskiai kreipiasi Yenge (paprastai sis statusas apibudina brolio arba giminaicio zmona)
  • Jautiesi nepatogiai, jei damos vaiksto su iskirptemis iki bambos, dirzo plocio sijoneliais arba deginasi TOPless
  • Jei dirbant nekuri planu, o dirbi pagal tos dienos ora ir virsininko nuotaika
  • Einant per gatve ir net per pereja ir netgi zaliam sviesofui isitikini, kad niekas neuzvaziuos tau ant galvos
  • Kai duona pirkti kepykloje, darzoves - darzoviu parduotuveje, o mesa - mesineje normalu
  • Kai nejauti diskomforto ziurint TV turkiskai 
  • Kai tau normalu, jog vanduo geriamas is dideliu buteliu ir kai vandens serviso kompanija vien pasakius varda zino kur reikia pristatyti
  • Kai bendrauti skype ir Facebook draugu gyvenimo tapo normalu
  • Kai pusryciai is N sudedamuju elementu: agurkai, pomidorai, alyvuoges, baltas suris, fermentinis suris, feta suris, virtas kiausinis arba keptas, medus, keliu rusiu uogienes, graikiski riesutai tampa iprastu ir visai nestebinanciu reiskiniu
  • Kai arbata gerti is cierku ir bet kur ir bet kada neatrodo keista
  • Kai obuoliu arbata atrodo slykstus cheminis triukas turistams kvailinti 
  • Kai imi nebematyti melynuju akiu arba atatiurko portretu, nes akis uz ju jau nebekliuva
  • Kai nesistebi ir per daug nesidziaugi kaimynu vaisemis, nes lekstes, kuria gavai is kaimynes tuscios grazinti negali, tad pasiduodi issukiui ir bandai sukurpti kazka geresnio arba blogesnio, kad daugiau nenestu

Bus pratesta, dabar tik tiek sove i galva :D

2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Kitokia Turkija: Stambulas



Apie Stambulą, miestą tarp Europos ir Azijos, gaila ne lietuviškai, tačiau kupiną skanių vaizdų:

http://52suburbs.com/suburb/istanbul/

Kitokia Turkija

Jau seniai norėjosi pradėti tokį skyrelį, kuriame galėčiau jums parodyti kitokią Turkiją. Kuo ji kitokia? Kaip žinia dauguma tautiečių joje lankosi vienu paprastu pagrindu - atostogos. Dažniausiai mato gražius ar nelabai, bet vis tiek gražius viešbučius, paslaugius patarnatojus, juos nutręšti norinčius prekiautojus, daugiau mažiau tas pats visada ir taip metai iš metų.

Visus keliaujančius toliau už turistinių objektų kviečiu ir raginu, dalinti fotografijomis, įspūdžiais apie Turkiją už klasikinio turizmo (vıešbutis, paplūdymys, kelionė su kelionių agentūra) ribų. Dalinkimės tikraisiais kavapais, garsais, jausmais, skoniais. Jie tokie nepakartojami ir jų tiek daug, kad aš viena jokiu būdu nepajėgčiau aprašyti šios šalies.

2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Kitokia Turkija arba the Other Turkey: MUŞ



Šiandien vėl turiu leituviškas raides, su jomis tikrai daug smagiau rašyti jums. Su Lietuviškomis raidėmis šiandien noriu jus nuvesti į netikėtą, neregėtą Turkiją, tokia man ji visada įdomesnė. 

Viena drąsi Lietuvaitė vardu Milda šiuo metu giliai giliai Turkijoje, daugiau nei turkų ji man regis sutinka kurdų, kaip žinia tai viena jautriausių temų šioje šalyje (anot nacionalistinių pažiūrų turkų, pastarieji kalti dėl visko, net dėl šiukšlių pakelėse). 

Na ne esmė grįžkime pas Mildą į jos Turkiją. Seniai teko mėgautis tokiai vaizdais, dalinuosi su jumis jos blogo nuoroda, skanios kelionės į Turkijos gilumą 

http://stiklas.wordpress.com/

2012 m. kovo 27 d., antradienis

Turkijos vyrai

Ispejimas: visoms jautriu sielu ir nestipriu nervu butybems, geriau neskaityti. Grieztai draudziama skaityti jei esate jaunesni nei 18os metu. Tai ironiskas - ciniskas pasakojimas, nebutinai atitinkantis realybe. Sis pasakojimas sukurptas remiantis 4 metu gyvenimo Turkijoje stebjimais, pokalbiais su moterimis Turkijoje, pokstais su kolegomis. 

Jei anksciau naiviai maniau, kad Turkijos vyrus galima sudelioti i kazkokius remus, juos kazkaip apibudinti, tai galiu pasakyti tik viena, kad nieko panasaus. Ju yra visokiu sviesiaplaukiu, juodaplaukiu, melynakiu, rudaakiu, senu, jaunu, geru, mylinciu, seimynisku, bet gali pasitaikyti ir visisku idiotu, sunsnukiu, alfonsu. 

Turkas vyras vienoms bus issilgtas isvajotas gyvenimo vyras, kitoms nusivylusioms nelaimingais santykiais tai bus paskutinis asilas. 

Dar tokia tendencija esu pastebijus, kad dalis ju man panasus i pingvinus, savo pupsanciais pilvukais, krypuojancia eisena, bet yra ir fantastiskai patraukliu, o kur dar Turkijos apaciai su staciomis drakonu sukuosenomis. 

Prie Drakonu (dar kitaip vadinamu apaciu) galime prideti gauruotus, tokiu visa kuna dengia svelnus kailiukas. 

Kiek dar is ju begaliniu savimylu, isitikinusiu, kad jis tera vienintelis vyras pasaulyje. Ach ir ko gero Turkija nebutu Turkija be usuotu dedziu. 

Ir galu gale isvada tik jusu laimes ir atsitiktinumo reikalas koks bus jusu sutiktas turkas.
Posted by Picasa

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Darbas Turkijoje

Jei Europoje žmonės planuoja darbus arba dirba pagal planus, tai Turkijoje darbas kaip orų prognozė gal bus atlikta, o gal ne, jei su tuo pavyksta susitaikyti, išgyventi įmanoma.

2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Mano pirmas grožis

Dar prasidėjus 2012 garsiai sau (tiesa ne tik sau) pasakiau, kad noriu kurti gėrį ir grožį, tik nežinojau kokia forma, ir gal nebūčiau sužinojusi, kol vieną dieną nenusipirkau maisto gaminimo žurnalo MUTFAK (Tr - Vırtuvė).
 Jame radau skelbimą apie ko ne geriausios Turkijos cukrainės OZSUT konkursą tortams.

Taigi kaip ir dažniausiai nutinka su kūrybiniais darbais iki pat paskutinės minutės galvojau ką ir kaip iškepus, juk su savo baba esu ne viena tortą iškepusi, tiesa ji kepdavo, o aš puodus laižydavau, bet taip prisilaižius išmokau koks tirštumas, kokie kiekiai turi būti, kokie produktų santykiai, tad ačiū mano šauniai babai jaučiuosi tikra, kad man pavyko.

Nusprendžiau pamėginti sunaudoti užšaldytas granatų sultis taip mano tortas tapo Granatų raudonumo svajone. Dabar belieka laukti konkurso rezultatų, prašau man mintimis palinkėti sėkmės.

O pirmasis laimėjimas įvyko šiandien mano vyro gan konservatyvi šeima (skonio atžvilgiu konservatyvi) šį šdevrą užskaitė kaip labai vykusį ir pavykusį. O mano vyras pripažino, kad tai nuostabus tortas, tik jam nepatinka, kad torto reikia laukti vos ne parą...

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Pavasario laukimas Sideje, Antalijoje

 
 

Sauletoji Turkija su snieguotomis virsuneis, toks musu pavasario laukimas. Palmes, sniegas, jura...
Posted by Picasa

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Moters diena Turkijoje


Vakar minėjome tarptautinę moters dieną. Štai taip paprastai, bet ne prastai ir mes ofiso moteriškės atšventėme šią dieną. Be ypatingo vyrų dėmesio, bet viršininkas išgėrė šampano su mumis. Tiesa ikra iš Maskvos ne visiems pasirodė įkandamas maistas.
Posted by Picasa

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Gyvenimas Turkijoje vizualiai


Šiandien taip sakant ofise, intensyviai dirbu, nes neveikia mūsų el pašto serveris, o be jo mes kaip be rankų, ypač žiemos metu. Na tai turėjau laiko pafantazuoti ir pažaisti nuotraukomis. Pabrėžiu tai mano asmeninė vizija, kurią šiek tiek įtakojo paskutinis straipsnis apie žvaigždutę  Donatą Virbilaitę ir jos gyvenimą Turkijoje. Prašom pasimėgauti Turkiško gyvenimo vizualizacjia
Posted by Picasa

2012 m. vasario 17 d., penktadienis

Mano Lietuva

šį įrašą skiriu bičiuliui Viliui.

Vakar šventėme nepriklausomybės atgavimo dieną, švenčiau be vakrėlio (na gerai... pagaminau geltonas, žalias, raudonas salotas), bet visa širdimi. Gyvendama tolimoje Nelietuvoje (šiandien taip pavadinsiu Turkiją) vis dar jaučiuosi lietuvos dukra.

Mokydamasi mokykloje negalėjau suprasti egzodo poezijos, ji man buvo patosiškai perspausta, pernelyg išpūsta ir netikra... Juokinga, bet vakar pati citavau egzodo poeziją ir tos eilės pasirodė per menkos pasakyti kas man yra Lietuva, kas man yra jos laisvė.

Jei galėčiau sudžiovinčiau juodą duoną, ja sutrinčiau į miltelius, ant savo virtuvinio stalo, sustumdyčiau takelį ir susiurbčiau tiesiai į šnerves, kad galėčiau apkvaisti nuo kvapo iš Lietuvos žemės, nerti į atsiminimų ir simbolių haliucinacijas.
Beje ar pamenate kaip žemė kvepia po lietaus? Tokia šiltoka, tamsi, purvina, lendanti po nagais, greičiausiai jūsų tėvų, senelių, o gal giminaičių sode. Taip ta pati žemė išauginantį duoną, bulvę iš kurios kepam kugelį ar darome cepeliną.O kaip kvepia miškas po lietaus su visais grybais, papuvusiais lapais ir kurnančiais šernais su šerniukais. Taip lietus dažnokas Lietuvoje, kartais ko gero ir jo pasiilgstu, nors nr lietaus aš nekenčiu, bet vasaros lietus man patinka.

Sėdėti ant ežero kranto ir gerti alų su draugais ilgo savaitgalio metu, neįsivaizduojate kaip to jums pavydžiu, iškeisčiau visas palmes ir Viduržemio jūrą metams už savaitgalį su jumis mieli draugai prie ežero, o dar labiau į Bebrines ;).
Žemuogės, mėlynė, serbentai ypač juodieji... Lietuva - tai serbentai ir dar agrastai ne tik bulvės, tai močiutės virta uogienė ir darželyje išmokti "Du gaideliai".
Lietuva man draugų šypsenos ir jaukūs pokalbiai su artimais.

Lietuva...

Jei galėčiau dėvėčiau kasdien geltonai, žaliai, raudonai, net jei atrodytų jog pabėgau iš cirko. O kur dar tai kad spalvos ne tik panašios į vienos kitos Afrikos valstybės vėliavas, bet taip pat identiškos Kurdų separatistams, todėl už tokią meilę Lietuvai turkai mane įmestų į cypę kaip už paramą separatistiniam judėjimui.

Ir dar visiems spriegčiau po sprigtą už burnojimą ant Tėvynes, nes apie tėvynę kaip ir apie motiną reikėtų kalbėti tik gražiai, o kai visi imtų kalbėti tik gražiai galbūt netyčia ir galvoti apie Lietuvą imtų gražiai.

Visada Turkams išrėžiu jog esu iš didžios, bet nedidelės tautos, iš nuostabios, bet mažytės šalies, kur didvyrių buvo daug daugiau nei mes sugebame atsiminti, taip pateisinu savo atiminties gedimus... 

Mieli broliai, sesės lietuviai su praėjusia valstybės atkūrimo diena.

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Labiau pavasaris nei žiema


Sveiki, Lietuvoje šiuo metu spaudžia šaltukas, o mes kartkartėmis pasimėgaujame saule, tiesa tie pasimėgavimai tikrai malonūs, nes po lietingų ir niūrių savaičių būna krūvos skalbinių, kuriuos reikia išdžiovinti, šį savaitgalį nusprendėme neskalbti ir nevriti, o pasimėgauti saulę. Vieną iš akimirkų dovanoju ir jums. Prieš akis Manavgato užtvanka.
Posted by Picasa

2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Ir dar kartą žiema Antalijoje

 Tiek daug kartų apie tai rašiau, deklaravau savo nemeilę Antalijos liūtims, o šį rytą išeinant iš namų į darbą toks vaizdelis pasitiko... dalinuosi su jumis, iškeisčiau šį lietų į lietuvišką šaltuką.

Beje lietus vis dar tęsias... o savaitės pabaigoje nusimato kelių laipsnių šaltukas.