2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Didysis penktadienis


Didiji penktadieni krikscionys prisimens Kristaus kancia, o mes cia Turkijoje siemet matome motinos kancia. Ne paslaptis jog Turkijoje Kurdu separatistu kova nusinesa ne vieno jaunuolio gyvenima.
Namai dabinasi veliavomis, viskas raudona balta, visi kriokia savo patriotiskuma, tik kodel niekam nepakanka tvirtu kiausu isspresti sios problemos.
Taip liudna ir taip simboliska siandien prisiminti kancia, maziausiai ka galiu padaryti, tik pasimelsti uz si nekalta jaunuoli, zuvusi del kazkieno galios kovos, kazkas is to uzdirba pinigus. Ko gero sendama tampu pacifiste, man nesuprantama kodel reikia kovoti, kodel kazkas kazka turi valdyti, o kazkas paklusti, kodel negalime gyventi taikiai ir ramiai po saule kartu su medziais ir visais kitais. 
As pries smurta, gana motinoms laidoti vaikus ir drabstytis prakeiksmais, salin visus valdzios ir jegos godzius zmones. 
Siomis liudnomis gaidomis, tikiuosi, kad Velyku rytas mums atnes daugiau taikos, susitaikymo ir palaimos. Su artejanciomis velykomis.

2 komentarai:

Adas rašė...

Nu gražu, girdėjau apie šį tinklaraštį:) Tačiau jį radau atsitiktinai, geriausio BLOG'o nominacijoje, kurioje dalyvauja ir mano tinlaraštis. Sėkmės!

Priklydele rašė...

Aciu Adai, sekmes ir tau :)