Braškių uogienė

Gyvenimas teka ramia vaga kaip gyvenome taip ir tebegyvename prie jūros, kurioje išsimaudžiau tik vieną kartą, kažkaip gyvenant šalia imi suprasti, kad vis tiek ji neišdžius už kelių dienų, o akis paganome jūros pusėn ko ne kasdien, mat vakarieniaujame mano taip išreklamuotame balkone (na gerai gerai, nekilnojamo turto jūros vaizdu, bet vis tik matos ta jūra ir dar toleriagams matos mūsų apgriuvęs antikinis teatras).
Taigi taip ir skaičiuojame dienas, nuo saulėtekio iki saulėlydžio, nuo darbo pradžios iki darbo dienos pabaigos. Retkarčiais, kai mano ir vyro laisvi rytai sutampa išsiruošiame kokiam piknikui ar dar kur nors. Vienas smagių rytų buvo puikūs vėlyvi pusryčiai atokiame ir ko ne tuščiame paplūdimyje, su šviežia duonute iš kepyklos ir kas be ko tradiciniais turkiškais pusryčiais į kuriuos įeina pomidorai, feta sūris, kuris čia vadinamas tiesiog Beyaz peynir (baltas sūris), agurkais, virtais kiaušiniais ir alyvuogėmis. Dar smagiau, jog paplūdimyje radome ir pavėsį, kuris leido mėgautis vėlyvais pusryčiais ir nesikankinti saulėje.
Kas dar?
Viskas iš dalies taip rutiniška, bet laiko tėkmę rodo, kad ir vaisių bei daržovių kaita, dėl didelės braškių gausos teko išmėginti braškinį tart, išvirti pirmąja savo uogienę (nors jos tik puslitris). Dar prie kulinarinių mano pasitaškymų yra puikūs nuostabūs šaltibarščiai, kurie tinka ir man ir mano vyrui.
Kartais mano vyras nusprendžia praskaidrinti mano kasdienybe išstimpdamas mane žiūrėti kaip jis žaidžia tenisą, tuo metu aš mielai skaitau knygas, todėl baigiu jau suskaityti, visas atsivežtas, taigi mieli draugai ir draugės, prašome susirūpinti Lietuviškos literatūros kontrabnda Turkijon :)