2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Vaikai Turkijoje

Turedama daugiau laiko ir su visa man priklausoma atsakomybe emiausi mamos darbo, tiksliau jam suteikiau pirmenybe, nepaisant didziulio nuovargio, del pokyciu gyvenime esu laiminga, pamazu imu pazinti savo mazaja padauza, imame viena kita suprasti, o jai augant ir mums leidziant laika drauge, tenka susidurti ir su kulturiniais vaiku auginimo ypatumais. 

Tarkime labai paprastas zenklas kaip atpazinti misriu seimu vaikus nuo tradiciniu turkisku seimu vaiku, zaidimu aikstelese, smelyje jie zaidzia basakojai, o turku mieli vaikuciai dazniausiai su tapkytemis ar su batukais. Kazkaip jie nuolatos bijo issipurvinti kojas, o gal tiesiog saugo vaikucius nuo galimu susizalojimu, nes radau ir as kelis astrius daiktelius tarp smelio. 
Kita vertus turku vaikuciams netruksta pasitikejimo del neaprepaimos artimuju meiles bei aplinkiniu demesio ir dziaugsmo vaikais. Del to labai dziaugiuosi, kad mano mazoji brangenybe auga salyje, kur ji mylima ne tik musu, bet ir visu aplink ja esanciu, nuolatos pakalbinama, o jos smalsumas visada patenkinamas restoranuose ji sukasi virtuveje su sefais, nes ja ten nesioja, ten ja kalbina ir ten ja moko virtuves paslapciu, parduotuvese ji sedi prie kasos ir bendrauja su klientais, nes besidziaugdami ja pardavejai jai parodo kaip jie dirba, taip ir lekia musu dienos pazistant pasauli, zmones, sypsantis jiems ir jiems besisypsant mums.

1 komentaras:

Unknown rašė...

Tikra tiesa.. Mane tai labai stebina.. Emiau abejoti ar buciau gera mama, nes mamaos cia, kad ir kaip pavargusios nuolat zaidzia ir sypsosi vaikuciui, nors nera miegojusiu visu 8h jau seniai seniai.. Imu nerimauti ar buciau gera mama, nes negaleciau taip..
Tikiu, kad visas tas demesys auganciamvaikuciu labai reikalingas ir veikia ji teigiamai, tad yra ko pasimokyti.