Gimtadienis - NSO Turkijoje

Gyvenimas naujoje salyje yra issukis ne tik man, bet ir mano naujajai seimai ir kas be ko vyrui. Niekada negali zinoti kur islys koks kulturinis skirtumas, gimtadienis buvo viena tu progu. Gimtadienio svente Turkijoje galima pavadinti Neatpazintu Sventimo Objektu (NSO). Tiesa, maniskis buvo Atpazintas sventimo objektas, nes pries tai teko pamatyti kitu gimtadienius ir pasibaiseti tokiomis NESVENTIMO tradicijomis. Pries kelis menesius buvo mano naujosios giminaites (vyro sesers) gimtadienis, kaip jis atrode? Tevas net pamirso, kad gimtadienis, mes irgi kazkaip vakare prisiminem, tai islekem nupirkti torto, o kai pirkom torta sakau ka dovanu pirksime, mano klausimas liko nesuprastas, tuomet privierciau savo vyra nupirkti seseriai geliu. Ir... ir viskas suvalgem po gabaleli torto ir stai svente baigta.
Taigi kulturineje gimtadienio sventimo sanduroje noriu pasipasakoti apie savo pirma gimtadieni Turkijoje. Jau pati gamta pasistenge padovanodama pacia nuostabiausia, vasariska diena, ta proga turejau ir susitikima del darbo, kuris buvo malonus ir idomus, o sulaukus vakaro, sulaukiau ir puokstes mano taip mylimu turlpiu. Tuomet issiruoseme is namu i koki jauku restoraneli, toki ir radome, atitinkanti mano reiklavimus, didziuliai langai, vaizdas i upe ir tilta. Taigi penas ne tik skrandziui, bet ir akims, kurias tiek as tiek mano vyras megsta paganyti i praeivius, taip beganydami akis, priciupome viena drauga, kompanija tapo didesne, sukirte savo patiekalus, patraukeme i cukraine (Turkijoje vadinama Pastane), kurios buna daznai irengtos kaip kos geras restoranas, cia prie musu kompanijos prisijunge dar viena pazistama, taigi tortas nors ir be zvakuciu buvo sukirstas smagiai ir skaniai.
Taip cia niekas nesaukia Valio, nekilnoja tiek kiek tau metu, nedovanoja dovanu, negeria sampano, bet vis tik man patiko mano kiek kitoks gimtadienis kiek kitaip.