Mano simtas pavasariu

Po ilgu pasisaldymu namuose, savo kaulus (ir viena kita dar lietuvoje uzkaupta lasinuka) istempiau i lauka, viena is priezasciu buvo darbo pokalbis, kuris nustebino mane, o kita priezastis neapsakomai puikiai atrodziusi diena. Taigi, kad kelias butu ilgesnis ir tureciau laiko atsilti bei pasigereti ateinancio pavasario ypatumais, nusprendziau aplankyti svo brangiausiaji jo darbo vietoje, apsikeisti sekmes linkinciais bucinukais ir keliauti i darbo pokalbi.

Tiesa sakant eidama buvau nusiteikusi skeptiskai, nes darboviete labai idomi - ligonine, o as su ligoninem nelabai ka bendro turiu, nebent savo baba, kuri buvo greitosios pagalbos medike. Mano ir ligonines bendri reikalai pasirodo yra mano zinomos kalbos.
Tiesa, ir vel pasimoviau ant Vokieciu kalbos, kurios nenaudojau jau turbut kokius seserius metus. Bet is to strioko, kazkaip atsiriso mano turku kalba, taigi ziemos menesiai praleisti prie televizoriaus ziurint visas absurdiskas turkiskas laidas kaip maisto gaminimo konkursai ar nuotakos uzsienietes realybes sou (kuriame beje dalyvauja ir Lietuvaite) nenuejo suniui ant uodegos, sekmingai pakalbejusi ir sulaukusi sveikinimo del priemimo patraukiau namo, o pakeliui ...
radau simta pavasariu, kokie ziedai speju, kad tai gali buti migdolas arba abrikosu medis, bet man taip panasu i obeli ir taip be galo zavingai pavasariska, tikekimes mano darbo pokalbiai kaip ir tie ziedai atnes man graziu vaisiu, o su ta viltim, kad issipildytu norai, einu paleisiu aitvara...