Stai ir prabego vasara kupina sveciu, karstu dienu, sunkaus darbo valandu, smagiu susitikimo akimirku ir liudnu atsisveikinimo minuciu. Visko rodos buvo tiek daug, kad grizti ir pasipasakoti laiko rodos taip ir nebelikdavo. Todel pasirodzius pirmiesiems debesims su lietumi prisiminiau uzmirsta pareiga informuoti apie savo gyvenima, todel dabar pateiksiu trumpa ataskaita apie praejusia vasara.
Kadangi jau esu cia isikurusi ir Turkijos piliecio sutuoktine sekmingai isidarbinusi ir toliau dirbu ligonineje, vasaros sezono metu tikrai buvo gausu ligotu turistu, mano jautrumas mazejo su didejanciu pacientu skaiciumi. Kraujas, zaizdos, skausmas tapo kasdienybe. Sia vasara teko ir islydeti viena pacienta anapilin, o viena rodos parsivesti is anapus. Taigi gyvenimas verda vieniems su geromis naujienomis, kitiems su liudnomis. Atostogos kartais virsta ilgu viesejimu ligonineje.
Darbo kasdienybe praskaidrino mano mylimi ir brangus sveciai. Sia vasara su mumis vasarojo mano mazoji brangioji sese ilgakase Goda su savo brangiausiuoju zveju Vincu. Ju kompanija buvo be galo smagi, o laikas prabego labai greitai, tikimes, kad musu giminaiciai nepamirs ir ras laiko dazniau uzsukti pas mus, o gal ir mes pavarge nuo karsciu paleksime iki Airijos :)
Kita musu viesnia buvo mano mylima mama, kuri pirma karta lanke Turkijos zeme ir kas be ko savo zenta. O man smagiausia buvo buti su mano dviems mylimiausiais zmonemis. Mamai dar viesint sulaukeme ir mano drauges ex koleges Lauros su vyru su kuriais apturejome smagiu akimirku, vakarieniu, mano brangusis vyras uzkrete siuos piliecius turkisku zaidimu Tavla, tada Laura su Remigijumi viena toki zaidima issiveze i Lietuva, tikiuosi vakarais vis dar ridena kauliukus ir stumdo tas "saskes". Man asmeniskai tas zaidimas kazkoks per sudetingas :) o gal nuobodus.
Ir rodos islydejus Laura su Remigijumi namai taip istustejo, kad neiskente pasikvieteme dar sveciu, o gal jau ne visai sveciu, mano vyro sese-nykstuka Zeynep. Kuri atvyko paciu idealiausiu laiku, kai musulmonams prasidejo sventas ramadano menuo, kurio metu pasninkaujama nuo sauletekio iki saulelydzio. Taigi musu mielas nykstukas gamina iftar - vakariene uzbaigiancia dienos pasninka ir Sahur - pusrycius atidarancius pasninka. Tuo tarpu as esu dirbanti namu seimininke, kas Turkijoje beje normalu, dirbancios moterys cia daznai turi kokia nors pagalbininke uz pinigus ar siaip, nes dirbti, o po to apie namus sokineti yra per sunku turkiskai moteriskaitei, taigi man niekas neprikaisioja ir maloniai padeda sventojo ramadano metu. Tai taip labai trumpai apie vasara ir gyvenima cia.
Kadangi jau esu cia isikurusi ir Turkijos piliecio sutuoktine sekmingai isidarbinusi ir toliau dirbu ligonineje, vasaros sezono metu tikrai buvo gausu ligotu turistu, mano jautrumas mazejo su didejanciu pacientu skaiciumi. Kraujas, zaizdos, skausmas tapo kasdienybe. Sia vasara teko ir islydeti viena pacienta anapilin, o viena rodos parsivesti is anapus. Taigi gyvenimas verda vieniems su geromis naujienomis, kitiems su liudnomis. Atostogos kartais virsta ilgu viesejimu ligonineje.
Darbo kasdienybe praskaidrino mano mylimi ir brangus sveciai. Sia vasara su mumis vasarojo mano mazoji brangioji sese ilgakase Goda su savo brangiausiuoju zveju Vincu. Ju kompanija buvo be galo smagi, o laikas prabego labai greitai, tikimes, kad musu giminaiciai nepamirs ir ras laiko dazniau uzsukti pas mus, o gal ir mes pavarge nuo karsciu paleksime iki Airijos :)
Kita musu viesnia buvo mano mylima mama, kuri pirma karta lanke Turkijos zeme ir kas be ko savo zenta. O man smagiausia buvo buti su mano dviems mylimiausiais zmonemis. Mamai dar viesint sulaukeme ir mano drauges ex koleges Lauros su vyru su kuriais apturejome smagiu akimirku, vakarieniu, mano brangusis vyras uzkrete siuos piliecius turkisku zaidimu Tavla, tada Laura su Remigijumi viena toki zaidima issiveze i Lietuva, tikiuosi vakarais vis dar ridena kauliukus ir stumdo tas "saskes". Man asmeniskai tas zaidimas kazkoks per sudetingas :) o gal nuobodus.
Ir rodos islydejus Laura su Remigijumi namai taip istustejo, kad neiskente pasikvieteme dar sveciu, o gal jau ne visai sveciu, mano vyro sese-nykstuka Zeynep. Kuri atvyko paciu idealiausiu laiku, kai musulmonams prasidejo sventas ramadano menuo, kurio metu pasninkaujama nuo sauletekio iki saulelydzio. Taigi musu mielas nykstukas gamina iftar - vakariene uzbaigiancia dienos pasninka ir Sahur - pusrycius atidarancius pasninka. Tuo tarpu as esu dirbanti namu seimininke, kas Turkijoje beje normalu, dirbancios moterys cia daznai turi kokia nors pagalbininke uz pinigus ar siaip, nes dirbti, o po to apie namus sokineti yra per sunku turkiskai moteriskaitei, taigi man niekas neprikaisioja ir maloniai padeda sventojo ramadano metu. Tai taip labai trumpai apie vasara ir gyvenima cia.
2 komentarai:
Ar ne Laurą au Remigijumi sutikau prieš savaitė Trakuose? Visa komanda žaliai apsirengusiu pamergiu ir pabroliu linksmai pabendravo su turkų turistais...
O man tavla irgi labai patiko, tik kad cia LT neturiu su kuo ja zaist ir jau turbut net taisykles pamirsau...
Rašyti komentarą