2010 m. liepos 8 d., ketvirtadienis

Du metai gyvenimo Turkijoje arba rožiniams akiniams nukritus



Štai jau pradedu skaičiuoti trečiuosius savo gyvenimo Turkijoje metus. Šalyje, kuri daugumai atrodo kaip saulės, palmių, jūros ir atostogų šalis, o kita vertus baisiųjų musulmonų kraštas.

Prieš du metus atvykusi buvau įsimylėjusi šią šalį ir žinoma žmogų, kuris vėliau tapo mano vyru. Vyrą vis dar myliu ir tiesą sakant kasdien vis labiau, o štai pirmąjai meilei – Turkijai mano meilė išblėso, o gal tiesiog nukrito atostogiški ar keliautojiški rožiniai akiniai. Dabar man Turkija tiesiog šalis, kurioje gyvenu. Šalis su savais privalumais ir su savais trūkumais, kur tenka taikytis prie jos papročių, tradicijų, visuomenės. Tai kas anksčiau stebino ir žavėjo dabar tapo kasdienine rutina be menkiausio žavesio.

Kas pasikeitė per du metus be mano šeiminio statuso? Turkija nepasiketitė, bet pasikeitė mano požiūris.

Tiesą sakant net sunku aprėpti kaip, kada ir kas pasikeitė, bet pasikeitė labai daug kas. Galiu teigti tik viena, kad visa šios šalies romantika, kuri spindejo visu ryškumu į ją tik atvažiuojant: Kalnai ir jūra nustojo savo žavesio, turkiškas svetingumas ir paslaugumas man dabar tik nepageidaujamas įkyrumas. Saulėtoji turkiška vasara tapo alinančiu ir nuobodžiu karščiu verčiančiu ilgėtis ežero pakrantės, miško ir pievų dvelksmo.

Pomidorų pasta gardinamas maistas iš įdomaus kulinarinio objekto virto neskaniu nevalgomu objektu. 
Tik pagalvokite jums atvažiavus atrodo, kad visi kebabai skanūs, kad visa baklava be išimties gardi, kad visi ledai neapsakomo skonio, kad visas maistas gardus, kad saulė šviesi, o žmonės tokie mieli jog prie dūšios dėk. Pagyvenus imi priekabiauti, kad kebabas neskanus vienoje ar kitoje vietoje, kad baklava vienoje cukrainėje geresnė, o šioji, kurią valgai visai neskani ir prastai iškepta, kad nuostabioji saulė smeigia smegeninę kelis mėnesius ir su viltimi žvalgaisi į dangų laukdamas išganingo lietaus. Romantiškas cikadų čirpimas tau virsta isterišku perkaitimo klyksmu, o vasara kaip ir žiema tama laikotarpiu kai stengiesi kuo daugiau laiko praleisti vėdinamose patalpose ir kuo mažiau laiko lauke. Kai keli litrai išgeriamo vandens tavęs visai nenuvaro į tuliką, o teka tavo užpakalio ir visai kitais tavo kūno grioveliais prakaito forma.

Ir imi niurnėti, kad vis tik nėra Turkijoje varškės ir taip pamėgtos silkės, juodos duonos ilgesys absoliucčiai tampa egzodiškai supoetizuotas.

Niekada nepamirškite gerai ten kur mūsų nėra... Ir nors šis mano pasisakymas persmelktas daugiau pesimizmo nei optimizmo. Gyvenimas svetur tik atrodo be galo romantiškas ypač šalyje, kuri daugumai – atostogų stotelė. Gyvenimas Turkijoje – žaidimas pagal turkiškas taisykles ir jos neturi rožinės romantikos.

O kad nebūtu viskas taip jau blogai, kad man nebūtų prikaišiojima už Turkijos romantiškumo  šydo nuplėšima ar jo apdergimą belieka pasidžiaugti, kad čia išmokau nestresuoti ir net tai, kas parašyta viršuje yra tiesiog ironiška savireflekcija palyginus savo mintiis prieš keletą metų ir palyginus dabar. Turkijoje išmoksti tiesiog nusispjauti ir laukti rytojaus, nes kam gi nervintis dėl šiandienos, kurioje galbūt nieko negali pakeisti.

Didelis didelis džiaugsmas yra lietuvių gyvenančių Turkijoje atradimas ir nusiraminimas, kai supranti, kad aukščiau minėti dalykai užkliūva ne tik tau vienai. 

Dar didelį ir riebų pliusą Turkijai dedu už blaivias pramogas ir blaivesnę tautą. Už nesibaigiančias šviežias daržoves ir šviežius sultingus vaisius. Už šiltą jūrą , už dideles skaisčiias žvaigždes ir dar daugelį kitų nuostabių dalykų apie, kuriuos rašiau jau ko gero du metus.

7 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Dėl pliusų. Į Lietuvą sugrįžęs bet kurioje maximoje, rimi ar iki randu gerokai didesni šviežiu daržovių pasirinkimą.Ilgiau kaip du mėnesius aš čia neištveriu, važiuoju bent savaitei į Lietuva. Maistas klaikus, visu kaviniu meniu vienodas, atrodo, kad tik 7 patiekalai visoje šalyje gaminami. Apie kaviniu interjerą geriau net nekalbėti, bet kuri landyne Vilniaus stoties rajone atrodo geriau nei gera turkiška kavinė. Tiesa Turkijoje skirtingai nuo Lietuvos kavinėse girtų nesimato.
Niekaip nepriprantu, kad moteris čia užima naminio augintinio vietą. Rodos žmonės gyvena normaliuose namuose, važinėja automobiliais ir t.t o moterų padėtis kaip pirmykštėse bendruomenėse.
jeigu Europa įsivaizduočiau kaip kūną, tai Turkiją įvardinčiau kaip to kūno užpakalio skylę.

JC rašė...

kaip lietuvius (greiciau lietuvaites) nuvilia Turkija, lygiai taip pat turkus (beje ir turkaites) nuvilia Lietuva. labiausiai nusivilia tie, kurie isivaizduoja, kad vaziuoja i rojaus kampeli, kur visas pasaulis suksis apie juos. Deje, nuvykus svetur tenka prisitaikyti, zinoma, jei neturi dideliu planu pakeisti pasauli (kaip pinkis ir makaule)...

Anonimiškas rašė...

tai ir yra tikroji Turkija.

JG rašė...

Sveiki,
Gal as per trumpai dar esu Turkijoje, bet jau spejau susidaryti nuomone bent jau apie Stambula (kitose vietose buvau per trumpai, kad objektyviai spresciau apie jas). Na yra nemazai pliusu, bet pastebejau ir minusus. Gal man pasiseke, kad mano vyro seima ir aplinka mane is ties graziai prieme. Jie yra issilavine, daug keliaujantys, religijos praktiskai nepraktikuojantys, tad neturejau problemu bei konfliktu del jos. Minusas: susiduriau su turku pavirsutiniu geronoriskumu, pazadais ir pan., bet kai reikia imtis reikalo, tai atsiranda: cia neimanoma ir pan. Megsta standartus ir nenori nei kiek pajudint smegenu, kad gali but kitaip. Pastoviai reikia 'Kelt veja', kad pasijudintu. Pastebejau, kad nereikia numot ranka, o reikalaut iki galo. Tada padaro, ka pazadejo

Kriste rašė...

Na Anonimisko komentaras mane labiau negu nustebino. Jau kuo kuo, bet darzoviu trukumu Turkijoj negalima skustis:)kavinem ir ju maistu irgi nesiskundziau. Pati svarstau galimybe isvykti gyventi i Stambula. Aplinkybes vercia. Labiausiai mane ten gasdina eismas ir galimas zemes drebejimas (80proc. tikimybe, kad per 30m Stambula sukres stiprus zemes drebejimas)

Anonimiškas rašė...

@kriste
nesiskundziu darzoviu trukumu :)
tiesiog siulau aplankyti bet kuri prekybos centra, Uyum, kiler, migros... nesvarbu kuri. Praktiskai bet kurio is ju darzoviu skyrius atrodys gerokai skurdziau nei rimi maximos ar iki. Aisku galima begioti i turgu kuris tavo rajone, kaip ir mano, buna karta per savaite.
Nezinau kiek laiko tau cia teko pagyventi, bet pries vertinant dar karta siulau atkreipti demesi i rasinio pavadinima. Gal po dvieju metu kitaip Stambulas atrodys. Bijoti pradesi ne galimo zemes drebejimo, o nuolat tave isdurti bandanciu pardaveju,taksistu ir kitu :)

Anonimiškas rašė...

o betgi taciau joks sveiko proto pilietis Turkijoje neperka darzoviu prekybos centruose, tam juk ir yra bazarai kur darzoves pigios, ivairove didziule, visada tik svieziausios...