2009 m. balandžio 13 d., pirmadienis

Velykos prakvipusios apelsinmedžių žiedais


Mano pirmosios velykos be mano šeimos buvo kiek keistos, bet kita vertus labai smagios ir įdomios. Kas be ko marginti kiaušiniai vienas iš velykų atributų, todėl velykoms tiek aš tiek mano kolegės tautietės pamargino jų įvairiais natūraliais metodais. Gyvenant Turkijoje tenka prisiminti senovinius metodus kiaušiniams dažyti, nes kaip žinia Turkija muslmoniškas kraštas ir velykų išvakrėse tikrai niekas nepardavinėja dažų skirtų kiaušiniams dažyti. Taigi jau nuo užgavėnių ėmiau kaupti svogūnų lukštelius velykoms, o paskui drebančia ranka mėginau išmargini kiaušinius vašku, kad iš to mėginimo gavosi galima pamatyti vienoje iš nuotraukėlių.
Velykas šventėme pas mielą tautietę jos naujuose namučiuose, skanai ir kas be ko sočiai papusryčiavę, pasivaikščiojome aplink pilį ir taip vadinamą senamiestį, vėliau pakilome aukštai į kalnus, išsikepti mėsytės ant žarijų ir pasimėgauti siūlomomis pramogomis, čia pirmą kartą išmėginau keturratį, kad jodinėjo arkliu, o vėliau maloniai pavalgę traukėme dainas pradedant užstalės dainomis, baigiant religinėmis giesmelėmis. Gražios velykos. ALELIUJA.
Posted by Picasa

1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

Na, brangioji...
Pamazu tampi vis rimtesne ir rimtesne zurnaliste... netgi, sakyciau, literate (iki rasytojos dar reikia pasitemti, bet tai akmuo tavo dantims)
Kisandir