2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

"Kviečiu į svečius" ir mano namuose




Paskutinį Rugsėjo savaitgalį kulinarė, laidų vedėja Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ ragino jungtis prie labdaringos akcijos ir kviestis svečių arba eiti į svečius ir būti dosnesniems tiems, kuriuos likimas nuskriaudė.

Prie akcijos prisijungė ir Antalijoje gyvenantys mano bičiuliai lietuviai, rinkęsi į svečius mano namuose Side miestelyje prie Viduržemio jūros.

Vaišintis, atvykti į svečius, bendrauti tikra vertybė ir dovana gyvenant svetur, burtis, būti drauge ir tuo dalintis su likimo nuskriautaisiais, likusiais Lietuvoje tikra dovana, todėl  mes pasitarėme ir nusprendėme, jog Antalijoje gyvenantys lietuviai galėtų rengti „Kviečiu į svečius“ gerumo akciją kasmet. 

Susitikimo metu surinktos lėšos bus pervestos į Maisto bankas sąskaitą.

2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

Tautiška giesmė skambėjo ir Turkijoje



Liepos 6 dieną minint Mindaugo karūnavimo dieną, Turkijos lietuviai prisijungė prie jau tradicija tapusio bendro projekto "Tautiška giesmė" aplink pasaulį. 
21 val. vietos laiku iš Antalijos miesto nuo pat Viduržemio jūros, laužui nušviečiant naktinį dangų sklido lietuvių balsai. 
Būti suvienytiems vienos "Tautiškos giesmės", Turkijos lietuviams tai būti vieningos tautos dalimi. Susirinkusieji pasiždaėjo, kad tautiškų renginių šioje šalyje tik daugės. 

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Tiesioginė kelionė tik į Antaliją tampa nebegalima

Nuotrauka iš www.novaturas.lt
Kelionių operatoriai Novaturas ir Eko travel nuo šių metų birželio vidurio nebeprekiaus bilietais į vieną pusę, norintiems skristį į Antaliją ar iš jos. Nepatvirtintais duomenimis taip elgsis ir Tez Tur kelionių operatoriai, kurie kol kas prekiauja bilietais šiomis kryptimis ir į vieną pusę.

Nuo šiol į šį Turkijos kurortą galima skristi tik ribotam laikui ir tik iš Vilniaus, savarankiškas keliones planuojantiems keliautojams ir planuojantiems viešėti ilgiau nei numatomi kelionių turo paketai teks rinktis kitus keliavimo būdus.

Taip pat nepageidaujami ir turistai iš Turkijos, nes bilietais kryptimi Antalija – Vilnius - -Antalija taip pat bus nebeprekiaujama.

Vyrauja keletas nuomonių dėl šio sprendimo, tai gali būti išsibalansuojantys kelionių operatorių skrydžiai, o kita versija, kad į Lietuvos rinką atėjusi Turkish Airlines su Turkijos vyriausybe paskatino šį sprendimą.

Kol kas jokios patvirtintos ir oficialios informacijos nebuvo pateikta.

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Turkija...

Atrodo kuo ilgiau gyveni, tuo sudėtingiau viską papasakoti, dauguma stebinusių reiškinių tampa tiesiog kasdienine rutina. Jei prieš keletą metų gužčiojau, kilnojau antakius iš nuostabos, "purslojausi" savo nustebimais, dabar vis paprasčiau ima viskas atrodyti, o nepatogiai pasijuntu pamačiusi benamius Lietuvoje, "mėlynanosius" ir geriamo paprasto vandens kainas Lietuvos viešo maitinimo įstaigose.

Vis dėl to pasakyti, kad Turkiją aš pažįstu visiškai negaliu, o juo labiau to pasakyti apie šios šalies žmones, teko sutikti nuostabių, bet ir keistų, įdomių, pakvaišusių. Kaip ir kievienam šio nuostabaus Pasaulio kampelyje, čia gausu visko, gal kiek gausiau nei kitur, kur man teko iki šiol pabuvoti. 

Iš dalies man patinka šios šalies ir jos žmonių nenuspėjamumas, jie gali būti nuoširdžiai paslaugūs ir įkyrūs smalsuoliai, bet dažniausiai nepaliks tavęs vienos ar vieno. O kur dar visa tradicijų įvairovė. Turkai dažnai didžiuojasi, kad šioje šalyje per vieną dieną galima patirti visus keturis metų laikus, na ir tai ko gero tiesa, kai Antalijoje atšyla oras, pavažiavus į kalnus tik už poros valandų dar galima sniego gniūžtemis pasimėtyti. Aš pridėčiau, kad per vieną dieną šioje šalyje galima pralekti tarsi laiko mašina. Klajokliai jorukai, kurie gano gyvulius, nuolatos kilnojasi, gyvena kalnų slėniuose ir viskas pas juos taip natūralu, ko gero taip senoviška, kad kartais bežiūrint sunku susivokti, kad civilizacija mus nubloškė taip toli. Tada iš Turkijos rytų gilumos tenkinama paauglė nuotaka, bijanti pasipriešinti tėvų valiai, garbės žmogžudystės ir t.t. Rodos visa tai vyksta kažkur toli, kažikur toli seniai Viduramžiais, bet labai liūdna, tai vyksta dabar XXI amžiuje, čia pat Turkijos Respublikoje, tiesa turkai nacionalistai tuo paskubės iškilmingai "nuteisti" taip elgiasi tik kurdai. 

Štai dar vienas didelis Turkijos skaudulys, etninis nesutarimas, dažniausiai visa kas blogo šioje šalyje kabinama ant "kurdu" sprando, jokiu būdu nepateisinu terorizmo, bet nepateisinu ir to siauro pseudo nacionalizmo šioje šalyje, kur kai kurie tikrai perspaudžia tatuiruodamiesi M.K. Atatiurko parasa, o kur dar visi kiti "grožiai" randantys terpe socialiniuose tinkluose. 

Gyventi Turkijoje - iššūkis, kartais labai malonus ir mielas, ypač ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį ir labai itin nemalonus per vasaros karščius ir žiemos liūtis. Ko gero kartais piktintis, burnoti ir kitaip reikšti savo nepasitenkinima - natūralu, taip man nutinka vasarą ir žiemą, kai tenka būti įkalintai namuose. 

Kartais labai džaigiuosi, kad esu kur esu, nebūtinai, kad tai Turkija, bet del to kaip ir ką gyvenu ir išgyvenu. Teko mokytis gamintis varškę, išmokau gaminti sviestą, marinuoti alyvuoges, auginti rozmarinus ir bazilikus, pasodinti citrusai auga ir laukiame jų vaisių. Gyvenimas nuostabus, tik tada kai jį gyvename, kai jš galime sau leisti gyventi, o aplinkybes imti pakreipti savo naudai.

Šia pozityvia gaida ir noriu užbaigti, GYVENKIME, kad ir kur bebūtumėm, kad ir kur mūsų namai bebūtų.