2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Ramadano pabaiga



Stai jau i pabaiga pasninko menuo, anot kalendoriaus ant mano saldytuvo rytoj Kadir gece, ypatingoji naktis butanti kas kart ramadano metu, kalendoriuje ji pazymeta kaip rugpjucio 27osios naktis, anot mano vyro, jei vykdai visas priedermes tai ju gerumas taip sakant anot Dievulio bus padaugintas is 1000. Prasom nepriimti sito komentaro uz gryna piniga, man tiesiog smagu pasidalinti mano vyro meginimu paprastai paaiskinti esme, o jo aiskinimai apie religija daznai primena Mario zaidima, kai anot jo uz kiekviena kazko padaryma gauni bonusus, kurie kaupias ir jais atsiskaitoma anapilyje. Smagu klausytis tokiu paaiskinimu, nes dogmatiski man ko gero butu pernelyg nuobodus, o gal net netenkinantys. 
Man asmeniskai sis menuo praslinko, gal sakyciau praliuoksejo nepastebetai, kalediniu vakarieniu neruosiau, o be to del ilgesniu dienu buvo pakankamai laiko pasiruosti vakarienems. Ko gero pasiilgsiu ramadano pide duoneles, kuria labai pamego ir musu mazoji. 
O nuo rugpjucio 31 dienos prasideda BAYRAM, ramadano pabaigos svente dar vadinama Seker Bayram - saldziaja svente, ko gero taip skamba graziau, nei tiesioginis vertimas cukraus svente. O saldumas del ivairiu priezasciu, del to, kad i musu duris belsis vaikai, o mes juos vaisinsime saldainiais, jei turetumeme cia daug giminiu, jie mus arba mes juos lankytumeme ir vel vaisinimasi sokoladu, o save gerbianti turkiska namu ponia demonstruoja savo ranku mikluma sutaisydama namine baklava... Hm paslapcia tikiuosi, kad anyta ir siemet pas mus atvaziuos su tuo didziuoju padeklu baklavos, kuria taip dievina uosvis.

2011 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Turkija - Lietuva krepšinio tiltas

O mielas Kaune, taip gera tave matyti per Turkijos televiziją... Kaskart rodos per širdį, kas su akėčiomis skaudžiai pravažiuoja, nosį sukutena beveik pamirštas juodos duonos kvapo prisiminimas, ir suspaudžia širdį matant areną, nuo kurios tik per kelis šimtus metrų buvo mano namai, tiesa dar yra... Ten liko man brangūs žmonės. Labai pasiilgau...


2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Jei klausausi tai - Emre Aydin ir tik gyvai

Muzika man dažniausiai malonus arba ne foninis triukšmas. Nesiklausau turkiškos muzikos na gal su keleta išimčių, viena tų išimčių vakar koncertavo mūsų kaime. Ta proga buvo gera ištrūkti ir pasiklausyti gyvai, nors teko matyti šį atlikėją gyvai ir anksčiau, tik kitomis ne muzikinėmis aplinkybėmis (na pasigirsiu mano buvęs viršinikas yra jo dėdė).
O čia jums mažas kasnelis mėnulio, apolono šventyklos ir EMRE AYDIN




2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Dar apie ramadaną

Kai Lietuvoje ima artėti Kalėdos, Coca Cola būna pirmoji pradedanti kurti tą šventinę nuotaiką. Taip pat ir su ramadanu Turkijoje. Tiesa prie to prisideda ir kiti prekės ženklai, "kuriantys" šventinę nuotaiką.



Apie Turkijos Šaprą



Kolegos sugeba suknisti nuotaiką, bet taip pat sugeba ją ir pataisyti. Taip jau būna, tokia jau ta kolegiško gyvenimo aplinka. Taigi iš pralinksminimo serijos, kažkaip viena kita tema užsikalbėję, pažiūrėjome žymaus Turkijos humoristo CEM YILMAZ video, seniai taip bebuvo, kad apsiverkčiau iki ašarų, na išskyrus atvejį, kai mano vyrą apkakojo paukštis.
Gaila, kad negaliu su jumis pasidalinti daugeliu jo pokštų, nes vis tik kalbą reikia žinoti ir kultūrinius niuansus, o mėginant išaiškinti pokštą jis liktų bespalvis.
Tačiau jums radau vieną CEM hehe taip sakant pono Džemo pokštą angliškai. Tiesa ir jis be papildomų žinių atrodo kažkokia nesamonė.
Taigi esmė ta, kad yra toks mistinis komiškas veikėjas Nasredin Hoca... O apie jį krūvos pasakėčių.
Apie jį ir pasakoja Džemas. Beje šou kuriame jis filmuojasi yra analogas kažkada Marijono vestam Taip arba Ne, jei lietuviškoji versija buvo kažkokia nyki, tai turkai ją pavertė viso vakaro žaidimu prikaustančiu prie TV daugelį šeimų, nors galų gale tai vis tiek kvailas šou.

Štai jums pasijuokti jei pavyks