2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Kūdikėlio gimimas Turkijoje

Skiriu likimo draugėms laukiančioms stebuklingų kalėdų :)


Šį kartą nenoriu rašyti daug, nes daug šiuo klausimu pasakyti dar ir negaliu, tačiau kokius kelis mėnesius sekiau vienos imigrantės dienoraštį apie laukimą, apie įvairias kultūrines subtilybes. Siūlau ir jums pasiskaityti Elle Loftis straipsnelius anglų kalba. Manau padės pažinti šiokią tokią Turkijos kultūros dalį: 

Laukimasis
Šiek tiek apie draudimo sistemą
Apie anytas 
Laukimas ir serialai 
Gydytojai
apie siaip
Natūralus gimdymas VS Cezario pjūvis
Trečiasis trimestras
Artėja
Draugams gime kudikelis
Vaikų žaislai ir įranga
Finalas artyn
Apsinuodijimas ir grėsmė
Išandymų metas
pamokos
Gimdymas priartėjo
GIMIMAS
ir finalas: lankytojų kultūra po gimimo


P.S. Pavadinimai tiesiog iš galvos, sudėlioti chronologijai.

Prie viso to reikėtų pridėti, kad vaiko gimimas ne tik svarbus įvykis jaunos šeimos gyvenime, bet ir didelis įvykis visiems, todėl jaunoji šeima pasirūpina atminimo dovanėlėmis, privačios ligoninės ar net pačios šeimos puošia duris, motina puošiama "karūnėle", kuria atstoja lankeliai, o kur dar kūdikiams skirti kostiumai, kai paliekama ligoninė. Prašome paganyti akis žemiau:

atminimo dovanėlės prie kurių segami migdolai: (bebek sekeri):

Durų papuošimai: (kapi susleme)


"Karūnėlė" (lohusta taci)

kūdikio kostiumas išsirašymui iš ligoninės (hastane cikis takim):
Na ir dar daug visokių neatrastų įdomybių, kuriomis jūs galite papildyti šią istoriją.

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Dviguba pilietybė ar mums jos reikia ?

Prezidentė D. Grybauskaitė vetavo dvigubos pilietybės įstatymą. Apie tai skelbia visos masinės komunikacijos priemonės. Straispnius internete galite rasti čia o taip pat ir Lietuvos ryte bei delfi na ir dar daug kur kitur.

Komentaruose pilasi purvai ant išvykusiųjų, emigrantai nepagaili pakeiksnoti tėvynės. Žinoma gaila, kad mūsų vaikai gimę Lietuvoje ar ne Lietuvoje tampa nebereikalingi, nors gyvenant užsienyje, svetimoje kultūroje tenka įdėti daug daugiau pastangų išauginti save Lietuviais laikančius žmones, tik tokių lietuvių, gyvenančių svetur motinai tėvynei nelabai reikia. Kaip ir nereikai mūsų nutekėjusių toli, Išlaikydamos Lietuvišką pilietybę turime rinktis nelegalių darbuotojų dalią ir dar kitų įvairių niuansų, tačiau tokia jau Lietuvos valdžia, tokie ir įstatymai.

Miela tevyne skirk pilietybę sportininkams, kultūros veikėjams, bet atimk iš mūsų gimusių, augusių ir auginančių lietuvius...

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Kurban Bayram - Aukojimo šventė Turkijoje

Šiandien Turkijoje kaip ir daugumoje musulmoniškų šalių - švenčiama aukojimo šventė, turkiškai vadinama Kurban Bayram ar Eid al-Adha arabiškai kalbančiose šalyse. Ši šventė švenčiama praėjus 40 čiai dienų po ramadano pabaigos.
Šios šventės ištakos siejasi ir su krikščionims žinoma Abraomo istorija iš senosios biblijos. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Dievas, norėdamas išbandyti Abraomo tikėjimą, liepęs jam paakoti sūnų izaoką, kai Abraomas buvo bežudąs savo sūnų, tačiau dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoje sūnaus. Štai tokios ir yra ištakos šiai šventei.
O pati šventė primena vieną iš mūsų didžiųjų švenčių, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo.
Žinoma šventės dalimi yra ir avinėlio aukojimas, tiems kurie gyvena nuosavuose namuose, gali tai daryti savo kiemuose, kitiems savivaldybės skiria vieną vietą, kurioje galima skersti.
Dar įdomi vieta yra avinėlių, ožiukų ir jaučiukų turgus, kiek teko lankytis didžioji dauguma yra vyrai, na žinoma tai jų darbas ir jų pareiga šis aukojimas, bet aš stengiuosi nepraleisti, man įdomu kaip ir kodėl renkamasi, kokios paslaptys norint išsirinkti gerą avinuką, tai kas be ko jis turi būti ne riebus, ne apgeltęs (nes tai reikštų, kad jis buvo šeriamas specialiai, kad užaugtų ir mėsa turės nemalonų prieskonį), kai kam aktualu, kad gyvulys būtų simpatiškas, tarkime su ragais, kitiems tinka ir be ragų ir žinoma DERYBOS.... Kaip gi be jų...


Tiesa, labai linksma stebėti, kai koks gyvulėlis pabėga, o banda vyrukų vaikosi, kol pagauna arba nepagauna...

Beje skerdžiama šiek tiek kitaip nei mes esame mate skerdynes mūsų kaimuose. Gyvuliui yra glostomas kaklas, sukalbama maldelė ir perpjaunamą arterija, gyvulys šitaip miršta greičiau ir patiria mažiau streso, taigi kas aktualu būtų lietuviams, mėsa yra EKOLOGIŠKESNĖ, nei, kad jūsų Maximos dešrelės be E... Daugeliui negyvenusiems kaime ir nebuvusiems skerdynose, tai atrodo barbariška, bet mano nuomone tai tokia pat natūrali procedūra kaip ir bet koks skerdimas. Taip pat ši mėsa dalinama į tris dalis. Vieną pasiliekama sau, kita išdalinama neturtingiesiems ir trečioji pasidalinama su giminėmis.

Na o pabaigus kruvinuosius skerdynelių darbus, pasipuošiama naujais drabužiais, todėl prieš bayramą paprastai nuolaidų nebūna, kaip tai būtų Lietuvoje prieš šventes.

Ir prasideda lankymai, saldumynų valgymai, vyresniųjų rankų bučiavimas, už tuos bučinius pinigėlių gavimas. Daug klegesio, šurmulio, persivalgymo. Daug malonaus šventiško šurmulio.

Taigi visus jus su Aukojimo švente :)

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Youtube ir vėl bus uždraustas Turkijoje


Vos trims dienoms praėjus po draudimo panaikinimo Turkijoje , vėl prašoma blokuoti Youtube. Kaip pranešama Foxnews.com naujienose, Turkijos Telekomunikacijų tarnyba blokuos Youtube ir vėl  tačiau šį kartą priežastis - buvusio opozicijos lyderio Deniz Baykal skundas dėl  pasirodžiusių intymių video  (Trumpas paaiškinimas tiems, kurie nieko nežino dabartinės opozicijos vadovas pasitraukė iš savo posto šį pavasarį, po skandalingų video išplitimo internete. Video medžiagoje jis  - užfiksuotas besilinksminantis su viena savo kolegių viename iš viešbučių).

Kaip praneša Anatolija naujienų agentūra, antradienį teismas nagrinėjęs opozicijos lyderio Deniz Baykal skundą nusprendė, kad Youtube turėtų būti blokuojamas, o šis sprendimas praneštas Youtube portalo vadovybei.

Turkijos Telekomunikacijų tarnybos pareigūnai reikalaus, kad video medžiaga būtų kuo skubiau pašalinta arba Youtube bus blokuojamas visoje šalyje.

Prieš tai du metus Youtube buvo blokuojamas už įžeidimą Turkijos respublikos įkūrėjui Mustafa Kemaliui Atatiurkui.

Daugiau informacijos galite rasti ČIA

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

O Kaune štai taip atrodo sielų upė

Kai Lietuvoje degamos vėlinių žvakelės


Šiandieną Lietuvoje daugelis skuba ant artimųjų kapų uždegti žvakelę, padėti gelių ant mylimų ir artimų žmonių kapo. Turkijoje tokios šventės skirtos artimųjų kapų lankymui nėra, tai daroma per religines šventes ar kitu patogiu metu. 
Kapai taip pat skirias... Ne be reikalo juokajama, kad vesk Lietuvę moterį jei nori, kad tavo kapas būtų prižiūrėtas gerai. 
Savotiška lietuviška konkurencija pasireiškia ir kapų puošyboje, kapų sodininkystėje ir visokiame kitokiame dekore. Rodos visiems norisi, kad kapas būtų už kaimyno geresnis, gražesnis, švaresnis. Turkijoje tiek pats mirties faktas, tiek laidotuvių tradicijos ir kapo kaipo tokio objekto egzistavimas visuomenės gyvenime visiškai skirtingas. 


Turkijoje laidojama kuo greičiau po mirimo, todėl graudulingų šermenų, fotografijų prie mirusiojo, žvakelių kūrenimo, giedorių dalyvavimo ir kitokių lietuviškoms laidotuvėms būdingų atributų Turkiškose laidotuvėse nėra.
Velionis tiesiog nuprausiamas susukamas į baltą drobulę, galva guldoma Mekos link ir taip sakant sudiev mylimasis brangusis artimas žmogau.
Kapeliuose keistai rašomos gimimo datos, dabar jau nebepamenu paaiškinimo, bet tai susiję su religija, tad nepagalvokite, kad seniau turkai mirdavo tik būdami šimtamečiai, tiesiog gimimo fakto ataskaitai naudojamas man nesuprastas laiko matavimas, paremtas religiniu paaiškinimu. 
Turkai taip pat nepadaro sodelio iš kapo ir neatrodo, kad lankoma dažnai, o degančios žvakės niekada neteko matyti. 
Tačiau religingas žmogus eidamas pro kapines visada sukalbės maldą už mirusiuos, nors ten ir nėra jo artimo žmogaus.Manau, tai graži tradicija paminėti mirusiuosius be ypatingų dienų, be ypatingų progų.

Šiandieną Turkijoje esančius Lietuvius kviečiu uždegti bet kokią žvakelę turimą namuose, prisiminti artimuosius, juk mūsų bendravimui su vėlėmis taip pat nebūtinas akmens paminklas ar išravėtas sodelis ant kapo... 

Ramybės jums šį vakarą...