2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Somoje jau 282 žuvę angliakasiai

Kaip praneša energetikos ministerija žuvusiųjų skaičius pasiekė 282 iš jų  217 žuvusiųju buvo šiandien laidojami.

 Gelbėjimo darbai šachtoje vis dar vyksta, mėginama surasti 80 šachtoje likusių darbininkų.Gelbėjimo darbus sunkina besitęsiantis gaisras ir susikaupusios dujos.

Šiandien nelaimės vietoje apsilankė ir Turkijos prezidentas Abdulah Gul, išreiškė gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, taip pat minėjo, kad reikalingi tyrimai dėl nelaimės jau pradėti.

Turkijos žmonių nepasitenkinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Turkijos valdžios darbu tik auga. Turkijos vyriausbė kaltinama neprisiėmusi pakankamai atsakomybės.

Į miestų aikštes išėjo studentai, įvairios profsajungos su šūkiu, jog tai ne avarija, tai darbinė žmogžudystė. 

2014 m. gegužės 14 d., trečiadienis

angliakasių netektis Somoje

Gegužės 13osios vakarą Turkijos pietuose prie Manisa anglies kasykloje įvykus elektros stoties gedimui įvyko sprogimas. Šią akimirką (2014 - 05 - 14 21:00 val) žuvusiųjų skaičius pasiekė 245. Gelbėtojai vis dar randa aukų, ko gero tai dar ne galutinis žuvusiųjų skaičius, nes su laiku mąžta viltis rasti likusių gyvų, gelbėjimo darbuose dalvauja ir patys angliakasiai.

Mirusiųjų kūnai nebetelpa morguose ir yra gabenami į šaldymo sandėlius.

Ministro pirmininko ir energetikos ministro pasisakymai tik paaštrino situaciją. Žmones papiktino, kad šie asmenys šią tragediją prilygino darbinei avarijai, kurios nutinkančios visame pasaulyje, tiek Anglijoje tiek Vokietiejoje ir t.t. tik ministras pirmininkas pamiršo, kad kalba apie avarijas vykusias dar devynioliktame amžiuje.

Dar neatslūgusios ir porinkiminės emocijos, kur buvo prisiminta, jog siekiant papirkti balsus buvo dalinami nemokami anglys.

Ministras pirmininkas Somoje taip pat buvo sutiktas su priešiškumu. 

Ach ponas Tayipai, kad ir tamsta turėtumei sąžinės... kaip ir vienas iš sužeistųjų lipdamas į greitosios pagalbos automobilį prašęsis nuauti jo purvinus batus, kad neištepliotų neštuvų... 
 
Tai skaudi nelaimė suvienijusi visą šalį, šiomis trimis gedulo dienomis kviečiama rengtis juodai.

 

2014 m. sausio 12 d., sekmadienis

Meile trunka trejus metus...

http://direkizle.com/wp-content/uploads1/2013/02/l-amour-dure-trois-ans-affiche_izle.jpg 

Meile trunka trejus metus... taip pasake, mano megstamiausias rasytojas ponas Beigbederis, tiesa, knygos pabaiga irodo, ka kita taciau siandien ne visai apie knyga, o apie tuos tris metus meiles. Atvykau i Turkija ja be galo be krasto ISImylejusi bei isimylejusi savo zmogu.

Daug visko vyko ivyko ir gyvenyu as cia jau duagiau nei tris metus, bet stai apie meile pasimetyti mintimis, pazongliruoti zodziais, paleisti jausmus fejerverkais laikas pribrendo. Is tiesu isimylejus visas pasaulio vaizdas tampa kreivas kaip kokiame kreivu veidrodziu pasaulyje, viskas atrodo, apibarstyta blisguciais, padailinta drugeliais ir prisasgstyta zvaigzdziu. Apsiskarojusios moteriskes - egzotika, nepazintas maistas - tarsi atradimas, neiprastos tradicijos - nuotykiai. Viskas taip dvelke romantika, tokiu zavesiu, kol tos tetules netapo anytomis, mosomis, vyru puseseremis, tavo vaiko tetomis... Tarsi ta feja is meduoolinio namelio jos virto raganomis, is tiesu niekas nepasikeite ir jos nepasikeite, tik pasikeite mano santykis su sia salimi jos kultura ir kai kuriais zmonemis, visa realybe, nuzulino ir numete blizgucius, isbyrejo zvaigzdes, nusilupo drugeliai ir turime tai ka turime - R-E-A-L-Y-B-E :) 

Bet negaliu skustis man patinka sis mano naujas susidurimas ir susitikimas su Turkijos realybe su tokia didele, tokia neitiketina tokia marga ir vis labiau neaprepiama TURKIJOS realybe. Ir vis dar nesu netgi tikra ar suvokiu Turkijos realybe, labai daznai mane tai musa is veziu, o kurgi nemus, esu is mazos salies kur netgi joje pacioje yra aukstaiciai, skupus suvalkieciai, uzsispyre zemaiciai, nuogi be grybu ir uogu dzukai. Lietuva tai na isivaizduokite tik uzima tarkime Konijos regiono teritorija, Lietuvoje gyvena maziau zmoniu, nei Turkijos sostineje. SAlis kurioje gyvena 70 miliojonu, jos aprepti neimanoma, taip daug kas jau nebestebina, bet vis bado akis, vis norisi pasiimti sluota ir sutvarkyti. Akys vis iesko zalumo, gelyno, misko ir upes, bet cia kalnai, akmenys... Bet apie ka as cia apie meile... Meile.... meile nudilo, ir kalnai neberomantiski ir jura nebe ir palmes nebe, dabar romantika miskas, upe, zalias laukas, o gal tai buvo ir bus amzina gimtines meile, ta besalygiska meile... Labai pasiilgau  Lietuvos, labai pasiilgau ir Turkijos nebemyliu, bet labai myliu savo zmogu, salies pamilti amzinai ko gero negalime, isskyrus ta meile su kuria gimstame gimtineje, o stai meile zmogui.... ji nuostabi, ji keicia formas, auga, kinta, igauna naujas formas, naujus garsus, naujas prasmes, tacia ja reikia auginti, o stai Turkijos isimylejimas tapo issimylejimu, daznai nutyliu ta nemeile siam krastui, nes kitiems ji dar bus isimylejimo objektu, kai kam yra, kai kas jausis izeistas, kad galima nemyleti sios nuostabios salies, taip ji NUOSTABI, NEITIKETINA, bet juk gali buti ir NEBEMYLIMA :)