Meile trunka trejus metus... taip pasake, mano megstamiausias rasytojas ponas Beigbederis, tiesa, knygos pabaiga irodo, ka kita taciau siandien ne visai apie knyga, o apie tuos tris metus meiles. Atvykau i Turkija ja be galo be krasto ISImylejusi bei isimylejusi savo zmogu.
Daug visko vyko ivyko ir gyvenyu as cia jau duagiau nei tris metus, bet stai apie meile pasimetyti mintimis, pazongliruoti zodziais, paleisti jausmus fejerverkais laikas pribrendo. Is tiesu isimylejus visas pasaulio vaizdas tampa kreivas kaip kokiame kreivu veidrodziu pasaulyje, viskas atrodo, apibarstyta blisguciais, padailinta drugeliais ir prisasgstyta zvaigzdziu. Apsiskarojusios moteriskes - egzotika, nepazintas maistas - tarsi atradimas, neiprastos tradicijos - nuotykiai. Viskas taip dvelke romantika, tokiu zavesiu, kol tos tetules netapo anytomis, mosomis, vyru puseseremis, tavo vaiko tetomis... Tarsi ta feja is meduoolinio namelio jos virto raganomis, is tiesu niekas nepasikeite ir jos nepasikeite, tik pasikeite mano santykis su sia salimi jos kultura ir kai kuriais zmonemis, visa realybe, nuzulino ir numete blizgucius, isbyrejo zvaigzdes, nusilupo drugeliai ir turime tai ka turime - R-E-A-L-Y-B-E :)
Bet negaliu skustis man patinka sis mano naujas susidurimas ir susitikimas su Turkijos realybe su tokia didele, tokia neitiketina tokia marga ir vis labiau neaprepiama TURKIJOS realybe. Ir vis dar nesu netgi tikra ar suvokiu Turkijos realybe, labai daznai mane tai musa is veziu, o kurgi nemus, esu is mazos salies kur netgi joje pacioje yra aukstaiciai, skupus suvalkieciai, uzsispyre zemaiciai, nuogi be grybu ir uogu dzukai. Lietuva tai na isivaizduokite tik uzima tarkime Konijos regiono teritorija, Lietuvoje gyvena maziau zmoniu, nei Turkijos sostineje. SAlis kurioje gyvena 70 miliojonu, jos aprepti neimanoma, taip daug kas jau nebestebina, bet vis bado akis, vis norisi pasiimti sluota ir sutvarkyti. Akys vis iesko zalumo, gelyno, misko ir upes, bet cia kalnai, akmenys... Bet apie ka as cia apie meile... Meile.... meile nudilo, ir kalnai neberomantiski ir jura nebe ir palmes nebe, dabar romantika miskas, upe, zalias laukas, o gal tai buvo ir bus amzina gimtines meile, ta besalygiska meile... Labai pasiilgau Lietuvos, labai pasiilgau ir Turkijos nebemyliu, bet labai myliu savo zmogu, salies pamilti amzinai ko gero negalime, isskyrus ta meile su kuria gimstame gimtineje, o stai meile zmogui.... ji nuostabi, ji keicia formas, auga, kinta, igauna naujas formas, naujus garsus, naujas prasmes, tacia ja reikia auginti, o stai Turkijos isimylejimas tapo issimylejimu, daznai nutyliu ta nemeile siam krastui, nes kitiems ji dar bus isimylejimo objektu, kai kam yra, kai kas jausis izeistas, kad galima nemyleti sios nuostabios salies, taip ji NUOSTABI, NEITIKETINA, bet juk gali buti ir NEBEMYLIMA :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą