O mielas Kaune, taip gera tave matyti per Turkijos televiziją... Kaskart rodos per širdį, kas su akėčiomis skaudžiai pravažiuoja, nosį sukutena beveik pamirštas juodos duonos kvapo prisiminimas, ir suspaudžia širdį matant areną, nuo kurios tik per kelis šimtus metrų buvo mano namai, tiesa dar yra... Ten liko man brangūs žmonės. Labai pasiilgau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą