Savivaldybių rinkimai Turkijoje

Štai ir sulaukėme tos nakties, kai išaiškės kas vadovaus Turkijos savivaldybėms ir provincijoms. Tiek priešrinkiminis laikotarpis, tiek patys rinkimai vis dėl to yra šioks toks fenomenas lyginant su Lietuviškųjų rinkimų tradicijomis, reklama ir netgi dalyvavimu. Šie rinkimai taip pat galimybė pasitikrinti savo pozicijas šalyje.
Beje Turkijos piliečiai yra neabejingi politikai ir juo labiau rinkimams ko deja negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Čia paprastai dalyvauja apie 90 procentų asmenų, turinčių balso teisę.
O priešrinkiminis laikotarpis įneša mugės nuotaiką jei gyveni mažame miestelyje. Norėčiau apžvelgti kokios yra pagrindinės priemonės politiniam marketingui ir kokiomis dovanomis siekiama palenkti balso teisę turinčius rinkėjus.
Pirmiausia kas man krito į akis tai tokios vėliavėlės, kurios primena mugės dekoracijas, tačiau kas be ko yra su partijų simbolika ar kandidatų portretais. Šiomis vėliavėlėmis puošiama ta gatvės atkarpa, kurioje yra partijos rinkimų štabas (seçim bürosu). Beje štabas nėra koks tai kabinetėlis kur susėdę žmonės strateguotų ar kažkaip viskas atrodytų be galo politiškai rimtai. Mano akimis tai tiesiog arčiau arbatinės principui, kur gali užsukti paskaityti laikraščius, atsigerti arbatos, pavalgyti (beje viskas čia nemokamai), tada jei yra kokių nors darbų tau koks biuro darbuotojas gali jų užduoti, kad ir skrajučių išnešiojimas ir pan.
Didžiausias stebuklas man pasirodė autobusiukai apklijuoti kandidato nuotraukomis, kokiu nors skambiu šūkiu ir užkrautos kolonėlės plyšaujančios kokią nors dainą iš pradžių man rodės, kad tai tik kažkokia muzika, bet paaiškėjo, kad tai dainos apie tuos kandidatus arba apie partijas, kurioms jie atstovauja, dar iki dabar sukasi vieno iš kandidatų daina (ach mūsų meras, ach darbštuolis). Beje tie autobusiukai lėtai lėtai važiuoja visomis įmanomomis gatvelėmis ir plyšauja siaubingu garsu, todėl po kiek laiko tai ima erzinti ir kas baisiausia įkala tau kokios partijos vardą į smegeninę.
Priešrinkiminei kampanijai dar būdingos visokios dovanėlės ir renginiai gatvėse ar dar kur. Tarkim pas mus į kiemą buvo atvykęs vienas iš kandidatų, norėdamas pasisakyti, atsivežė virėjų, pavaišino nemokamai žmones, pakalbėjo apie savo programą ir panašiai. Be to jau anksčiau rašiau apie savo dalyvavimą moters dienos renginyje. Gretimo miesto neturtingiesiems partija dalijo aukso „ketvirtukus“ (specialaus formato aukso gabaliukai, kuriuos supirkdami aukso prekeiviai moka kaip už aukso grynuolį pagal esamą aukso kainą rinkoje, šiuo metu toks ketvirtukas apie 160 lt.). Kas gavo tiesiog kokį niekutį namams papuošti. Aš asmeniškai gavau kojines, kitą dieną radau gvazdikų, dar termometrą magnetuką.
Na ir šiaip mėgstamos rimtos dovanos ne tik šiaip dovanėlės stiprinančios draugystę. Vienas mūsų kaimelio kandidatas padovanojo visam kiemui trinkeles, kuriomis būtų galima ištiesti tuos likusius žemės plotukus, kur parkuojami automobiliai. Dar kaimuose dovanoja skalbykles (bet, kad ten nėra vandentiekio tai... nors čia kaip motyvacija, balsuok už mus ir galėsi naudotis skalbykle, ištiesim vandentiekį).
O kalbant apie pačius partijų planus, tai jie susiję su ketinimais kažką naujo pastatyti, taip po kiekvienų rinkimų pridygsta visokių parkų ar centrų ar dar dievas žino ko, o kadangi svarbiausia statyti (nes taip daugiausiai pinigų galima prasiplauti), tai po kiek metų tie nauji pastatyti, parkai, centrai tampa nušiurusiais vaiduokliais, kuriais niekas nesirūpina.
Tai va, o partijų Turkijoje yra gyvas galas kaip ir priklauso didelei valstybei. Tačiau galima išskirti tokias pagrindines partijas tarp, kurių ir vyksta konkurencija šiomis akimirkomis, skaičiuojant balsus:
AKP (Teisingumo ir prisikėlimo partija) – ideologija: proislamiška už ekonominę plėtrą.
CHP (respublikos žmonių partija) – prokemalistai (čia pagal Kemal Ataturk, kuris perdetia sudievintas), savotiški socdemai.
MHP (Nacionalistinio judėjimo partija) – nacionalistai.
DTP (Demokratinės visuomenės partija) – kurdų, už socialinę lygybę.
DSP (kairioji demokratų partija) – socdemai.
Yra dar daug gaug kitų partijų partijėlių.
Taigi daugumoje Turkijos provincijų pirmauja proislaminės partijos AKP kandidatai. Yra keletas tokio pasirinkimo priežasčių viena, juos renkasi religingieji, o kitas atvejis, kad juos renkasi prieš rasizmą ir nacionalizmą nusiteikę piliečiai. Antroji pagal populiarumą liko CHP ir trečioje vietoje MHP.

Lauktuvės iš Kaş

Gana netikėtai mano brangiausiąjam atsirado reikalų mano viename iš mylimiausių Turkijos kampelių KAŠ'e. Kaš išvertus iš turkų kalbos reiškia antakis. Iš esmės pats geografinis Kaš išdėstymas labai panašus į antakį. Tačiau man kaip lygumų pelei lietuvei Kaš yra viena nuostabiausių gražiausių mano matytų vietų.


Buvęs žvejų kaimelis tapo jaukia priebėga ramybės ir gamtos grožio išsiilgusiems žmonėms iš viso svieto, bet ši vieta yra be galo pamėgta turkų ir anglų. Nemažai nuo didmiesčių ir stresų pavargusių verslininkų ar šiaip protingų turtingų turkų čia įsikuria likusiam gyvenimui, todėl miestelyje jaučiama kiek kitokia atmosfera nei bet kokiame kurortiniame miestelyje. O beje ten apatiniame desiniame kampe mums mojuoja Turkijos kulturos ministras, kuris ten lankesi ta pat diena kaip ir mes :)


Visas miestelis išsidėstęs kalno pašlaitėje, nors Kaše ir nėra didžiulių paplūdimių, nėra didžiulių viešbučių kur masiškai būtų vežami turistai, todėl vietiniai žmonės yra malonųs, archtektūra unikali, o neišpasakytas jaukumas taip ir užkeri noru pasilikti su visam. Kaš nuo Antalijos nutolęs per tris valandas kelionės automobiliu, nuo Antalijos kelias vingiuotas, kalnuotas, miškuotas su ožiukais, avinukais, mažais kaimeliukais ir mažais miesteliais pakeliui. Vien pati kelionė man jau labai maloni (tiesa tiems, kurie turi problemų važiuojant automobiliu šios kelionės turėtų nekęsti). Štai ir įdėtoje nuotraukoje akimirkos ir kadrai iš kelionės automobiliu. Tiesa visas grožis prasideda jau palikus Kemero apylinkes. Kažkaip pagaliau pajutau kvepianti gaivų pavasarį.

Na kadangi buvo prašymas kuo daugiau nuotraukų ir kuo mažiau beletristikos, tikiu, kad norisi paganyti akis po mano mėgstamiausią kampelį, tačiau galiu galvą guldyti, kad pasijusti taip kaip Kaš'e Turkijoje labai sunku, tas jaukumas, ramybe ir gamtos grožis mane apžavėjęs nerealiai.

Be to mylintiems gyvunus Kaš tikrai labai patiks, dėl to, kad mieste ypatingai rūpinamasi gatvėje gyvenančiais gyvųnais ir sakyti, kad jie gatviniai tikrai netiesa, tiesiog visas Kaš yra jų kiemas, kiekvienas šunius turėjo po numeriuką ausytėje, visi jie yra paskiepyti, prižiūrimi, nepikti ir sakyčiau be galo draugiški, taip visai kelionei mes įsigijome bičiulių, kurie mūsų nepaliko, kad ir kur bebūtumėm ėję. Ko gero tai ir tebuvo vieninteliai ikiruoliai priekabos visame miestelyje, bet nepiktybiniai.

Side - ką pamatyti galima šiandien

Kelionę pradėkime nuo šiuolaikinio objekto Sidėje, tai didžiulė vėliava, kuri vietinaims ir svečiams tapo puikiu orientaciniu objektu.

Pirmasis istorinis objektas, kurį sutiksite yra rekonstruotas nekropolio mauzoliejus, salia galima pamatyti kapu (sarkofagu) dangciu likučių, nekropolis kaip ir įprasta tais laikais buvo įkurtas už miesto sienos ribų. Manoma, kad šis mauzoliejus galėjo būti pastatytas antrame Side klestėjimo etape tarp V - VI a. pr. Kr.

šio objekto kaimynystėje gerai pasižvalgę rasite ir turistų informacinį centrą, kuriame galima pasiimti nemokamos medžiagos apie regioną ir ką galima aplink aplankyti. Ir kas be ko žemėlapių. Žygiuodami toliau, blaškytis nereikia, tiesiog kelionė pagrindiniu keliu, priesite ir miesto sienas ir patį senamiestį bei visas grožybes, kurias verta aplankyti. Štai apačioje matote kaip viskas atrodo, pasirinkite šalia esanti gal ne visai patogų takelį, bet bent jau saugesnį, nes gatvė vietomis labai siaura, o turkams pėstieji yra tik kelyje besiblaškantys kėgliai.

Na štai ir priėjome keletą objektų, vienas jūsų matomų yra Nimfėjas, o kitame kadre užfiksuota kolonų gatvė, vedusi iki Vespiano paminklo ir Amfiteatro.

Nuklydus iš pagrindinio takelio, galima keliauti pramintais ir gal kiek nepatogiais takeliais, tačiau Side tuo ir ypatinga, kad čia turistui nėra apribojimų "neliesti eksponatų rankomis", man asmeniškai labai patinka liesti, todėl aš visuomet su malonumu pačiupinėju, pasikarstau na ir kas be ko pafotografuoju detales. Ne tokiais gražiais ir patogiais takeliais keliaudami jūs rasite ir buvusią ligoninę, miesto agorą, bazilikų, pirčių ir kas be ko tiesiog paprastų namų ir gatvelių likučių.
Taip pat Šalia amfiteatro rasite muziejų, kuris įsikuręs buvusiose pirtyse. Netgi nenuklystant nuo kelios sėkmingai ir patogiai galite grožėtis įvairių statinių paminklais, visko nepasakoju kas kur, kad būtų ir patiems kuo pasidomėti.

Čia ir paliksiu jus su pasakojimu gal pratęsiu ir papildysiu jei sulauksiu kokiu konkrečių pageidavimų ir pastabų. Tikiuosi ši Side dėlionė nors kiek palengvins jums būsimas keliones :). Oi ir kaip gi aš pamiršau mūsų kaimo pasididžiavimą Apolono šventyklą, tikrai nuostabu ten sulaukti saulėlydžių.

O geras ore

Šiandien visiškai katiniška diena, kai šildomės balkone prieš saulutę.

RINKIMAMS ARTEJAN

Taip jau viskas susikloste, kad isgyvename ne tik pavasari, bet ir labai idomu priesrinkinimini laikotarpi Turkijoje. PAzadu detalesni reportaza apie Turkisko politinio marketingo subtilumus pateikti veliau, o siai dienai maza apzvalgele kaip atrodo moters diena artejan rinkimams. Taip jau susikloste, kad musu kaimynas yra vienos turkiskos partijos MHP remejas, taigi viena diena gavau toki tai nuostabu kvietima pamineti moters diena. O kita diena sulaukiau musu mielosios kaimyneles su klausimu ar as rytoj vyksiu, na kai ji apreiske, kad is namu pasiims iki namu parves, pamaniau, o kodel ne, juk ne ka veikiu, paziuresime ka ten parodys, tiesa sakant tikejausi labai jau tokio partinio susiburimo su kokiu nors geliu padalinimu.
Tiesa, geliu buvo, ir sausainiu buvo ir torto buvo ir muzikos buvo, be kalbu kas be ko neapsieita, bet kokia laime, kad mano turku kalba taip toli netraukia, kad suprasciau ka peza politikai, taigi Dede kandidatas viska jausmingai isreke, kazka kalbeko apie nieksus norincius uzstatyti miesto pliaza viesbuciu, o juk tai pliazas miestelenams. Whatever, neturiu balso teises, nedomina ar jis tikrai ka nors gero pakeistu musu kaime.
Beje visas veiksmas vyko Side Princes hotel, todel teko proga pamatyti kuo grozisi turistai atostogaudami ir tikrai nuosirdziai susipavydejau, kad vaizdas is vidinio kiemo yra tiesiog nuostabus. Restoranelis toks padevetas, bet svarus ir tvarkingas, susedus teko susipazinti su visu bureliu kaimyniu, kuriu iki siol nepazinojau, tai toks mazas pastebejimas, kad puse mano naujuju kaimyniu turi ta pati varda, puiku niekada nesumaisysiu poniu vardu.
Taigi buvome pavaisintos uzkandziukais ir sultimis, po jausmingos dedes kandidato kalbos, jis pats savo rankomis iteike Gvaizdikus kiekvienai moteraitei, o as kaimynei spejau snipstelt, kad pas mus tulpes dovanoja, ji nustebo pasirodo Turkijoje tulpes labai brangios geles. (Sioje vietoje toks idomus paradoksas, turkai pabrezia, kad tulpe yra is turkijos kilusi gele, ir auga jos siuo metu kuo puikiausiai, tai kodel jos tokios brangios?).
Po geliu toks Turkiskas "Laimutis Purvinis" uzgrojo trim tara rim jonika ir dauguma moteriskiu puole scenon trepseti ir trepsejo, kol vel pertrauke sia visa puota kazkokia mini kalba ir mazytes mergytes sakomas eilerastukas, tada vel Laimutis purvinis ir trepsincios viesnios.
Veliau buvo mano akimis labiausiai vykusi visos popietes dalis - magu pasirodymas, pasijutau kaip vaikysteje buvo idomu ir linksma, tikrai ziurejau issiziojusi ir pasidziaugiau, kad vis del to issitempiau is namu, kad ir i partijos rengta svente, visa popiete vainikavo raudonutis, keturiu aukstu tortas (labai jau panasus i veseilini, bet BUVO TIKRAS, tik nelabai skanus). Taigi veliau ilgai ir laimingai grojo Laimutis purvinis, o babces trepsejo, vaikai trepsejo, vis gi sugeba jie stebinti savo pajegumu ir nekompleksavimu sokti, isivaizduokie blaivius lietuvius sokancius (jei jie ne koks sokiu ansamblis) kazkaip nesukuria tokio paveikslelio mano fantazija.
Aha ir visa popiete, kuri eme vakareti vainikavo SERDAR ORTAC pasirodymas ( cia toks Turkiskas Zvonkus arba kazkas panasaus POP Zvaigzdute), kuris buvo NETIKRAS :D ta prasme jo antrininkas, bet siaip visai smagus pokstas :) Tai tiek, o po viso ko mus parveze namo iki pat duru, taip, kad svente nemokmai kartais ne pro sal, o jei ji butu dar ne politine gal patikeciau, kad Turkai visgi moka svesti...

Gimtadienis - NSO Turkijoje

Gyvenimas naujoje salyje yra issukis ne tik man, bet ir mano naujajai seimai ir kas be ko vyrui. Niekada negali zinoti kur islys koks kulturinis skirtumas, gimtadienis buvo viena tu progu. Gimtadienio svente Turkijoje galima pavadinti Neatpazintu Sventimo Objektu (NSO). Tiesa, maniskis buvo Atpazintas sventimo objektas, nes pries tai teko pamatyti kitu gimtadienius ir pasibaiseti tokiomis NESVENTIMO tradicijomis. Pries kelis menesius buvo mano naujosios giminaites (vyro sesers) gimtadienis, kaip jis atrode? Tevas net pamirso, kad gimtadienis, mes irgi kazkaip vakare prisiminem, tai islekem nupirkti torto, o kai pirkom torta sakau ka dovanu pirksime, mano klausimas liko nesuprastas, tuomet privierciau savo vyra nupirkti seseriai geliu. Ir... ir viskas suvalgem po gabaleli torto ir stai svente baigta.
Taigi kulturineje gimtadienio sventimo sanduroje noriu pasipasakoti apie savo pirma gimtadieni Turkijoje. Jau pati gamta pasistenge padovanodama pacia nuostabiausia, vasariska diena, ta proga turejau ir susitikima del darbo, kuris buvo malonus ir idomus, o sulaukus vakaro, sulaukiau ir puokstes mano taip mylimu turlpiu. Tuomet issiruoseme is namu i koki jauku restoraneli, toki ir radome, atitinkanti mano reiklavimus, didziuliai langai, vaizdas i upe ir tilta. Taigi penas ne tik skrandziui, bet ir akims, kurias tiek as tiek mano vyras megsta paganyti i praeivius, taip beganydami akis, priciupome viena drauga, kompanija tapo didesne, sukirte savo patiekalus, patraukeme i cukraine (Turkijoje vadinama Pastane), kurios buna daznai irengtos kaip kos geras restoranas, cia prie musu kompanijos prisijunge dar viena pazistama, taigi tortas nors ir be zvakuciu buvo sukirstas smagiai ir skaniai.
Taip cia niekas nesaukia Valio, nekilnoja tiek kiek tau metu, nedovanoja dovanu, negeria sampano, bet vis tik man patiko mano kiek kitoks gimtadienis kiek kitaip.

Mano simtas pavasariu

Po ilgu pasisaldymu namuose, savo kaulus (ir viena kita dar lietuvoje uzkaupta lasinuka) istempiau i lauka, viena is priezasciu buvo darbo pokalbis, kuris nustebino mane, o kita priezastis neapsakomai puikiai atrodziusi diena. Taigi, kad kelias butu ilgesnis ir tureciau laiko atsilti bei pasigereti ateinancio pavasario ypatumais, nusprendziau aplankyti svo brangiausiaji jo darbo vietoje, apsikeisti sekmes linkinciais bucinukais ir keliauti i darbo pokalbi.

Tiesa sakant eidama buvau nusiteikusi skeptiskai, nes darboviete labai idomi - ligonine, o as su ligoninem nelabai ka bendro turiu, nebent savo baba, kuri buvo greitosios pagalbos medike. Mano ir ligonines bendri reikalai pasirodo yra mano zinomos kalbos.
Tiesa, ir vel pasimoviau ant Vokieciu kalbos, kurios nenaudojau jau turbut kokius seserius metus. Bet is to strioko, kazkaip atsiriso mano turku kalba, taigi ziemos menesiai praleisti prie televizoriaus ziurint visas absurdiskas turkiskas laidas kaip maisto gaminimo konkursai ar nuotakos uzsienietes realybes sou (kuriame beje dalyvauja ir Lietuvaite) nenuejo suniui ant uodegos, sekmingai pakalbejusi ir sulaukusi sveikinimo del priemimo patraukiau namo, o pakeliui ...
radau simta pavasariu, kokie ziedai speju, kad tai gali buti migdolas arba abrikosu medis, bet man taip panasu i obeli ir taip be galo zavingai pavasariska, tikekimes mano darbo pokalbiai kaip ir tie ziedai atnes man graziu vaisiu, o su ta viltim, kad issipildytu norai, einu paleisiu aitvara...