Mano meilė biologijai pasireiškė jau nuo mažumės, o mano geriausias draugas senelis, su kuriuo leisdavome daug laiko yra tikras medžių, augalų, gyvūnų ir šiaip visų reikalų žinovas, todėl įprotis klausti ir sulaukti teisingo atsakymo man tapo lyg savaime suprantamu net tada, kai aš suaugau ir ištekėjus, mano senelį pakeitė mano vyras, kuris nuolatos yra šalia manęs, tačiau pamačiusi kokį nors naują augalą ar medį nesulaukiu jokio atsakymo apart tai medis, tai krūmas, tai žolė, tai gėlė.
O juk Turkijoje augalų įvairovė viršija VISOS EUROPOS augmenija sudėjus. Turkai be galo didžiuojasi tulpe ir teigia jog pastaroji buvo eksportuota į Europą taip ir tapusi Olandijos gėle. Kaip bebūtų gaila tulpės Turkijoje viena iš brangiausių gėlių, o ir darželiuose nelabai kas augina, todėl tulpės turkiškumas labiau istorinis nei realus, čia žmonės nemoka su jomis draugauti. Tikrai ne kiekvienas turkas išmano augmeniją, o iš dalies nenuostabu, nes mokykloje šiam dalykui nėra skiriama pakankamai dėmesio, todėl telieka džiaugtis jei turkas žino, kurioje vietoje širdis, plaučiai ir niekada nepasakys kur yra inkstai kepenys ir kokios jų funkcijos (jei jie ne medikai).
Na bet grįžkime prie augalų, galiu galvą guldyti, kad ne kiekvienas turkas žino kaip atrodo juodųjų piprų medis (medis nuotraukoje) ar gumos medis, o aš vis kankinuosi mėgindama sužinoti kokie medžiai ir augalai supa mane, štai ir dabar gatvėse žydi medžiai, žiedai kaip alyvų, o vasarą atrodo tie medžiai kaip akacijos ir suprask, kad nori :) O turkui visi medžiai yra medžiai be didelio skirtumo, kas apsunkina mano pažindinimąsi su turkiškąja botanika.
Mano meilė biologijai pasireiškė jau nuo mažumės, o mano geriausias draugas senelis, su kuriuo leisdavome daug laiko yra tikras medžių, augalų, gyvūnų ir šiaip visų reikalų žinovas, todėl įprotis klausti ir sulaukti teisingo atsakymo man tapo lyg savaime suprantamu net tada, kai aš suaugau ir ištekėjus, mano senelį pakeitė mano vyras, kuris nuolatos yra šalia manęs, tačiau pamačiusi kokį nors naują augalą ar medį nesulaukiu jokio atsakymo apart tai medis, tai krūmas, tai žolė, tai gėlė.
Kadangi turkaitės ir turkės labai mėgsta apkalbinėti, šio nesektino pavyzdžio įkvėpta norėčiau papasakoti keltą pastebėtų smulkmenų iš moteriškų aprangos ir savęs priežiūros temų pagvildenti. Pradėsiu nuo makijažo, dažniausiai jo arba nebūna visai arba jis mano nuomone būna kiek ryškokas ir kas be ko būtinai su ryšikiu rožiniu lūpdažiu. Niekaip negaliu suprasti ką tokio gražaus merginos ir moterys randa ryškiai rėkiančiose lūpose, man kiekvieną kartą jas matant taip ir norisi pasakyti, kad tik mano močiutė dažosi tokia gražia rožine spalva... Dar juo labiau jos mėgsta šviestinti plaukus, bet ironiška, kad juodi kaip angliukai antakiai nesudaro bendro vaizdo, taigi tos turkiškos dažytos blondinės labiau atrodo kaip su perukai, o jei dar su rožiniu lūpdažiu man primena rusaites atvažiavusias čia užsidirbti savo kūnu.
