Senieji namai 2 || old houses 2

Senas namas jau antrasis i mano senuju namu kolekcija, sis visai salia Alanijos boksto, apleistas su savo paslaptingomis istorijomis...

kelione per vasara-pavasari-ziema i dar neatrasta zeme

Mane zavi netiketumai, o gal net jauciu priklausomybe jiems ir tiesiog tai lemia mano gyvenimo sprendimus ir pasirinkimus. Taigi prie ko veda sita izanga. Sia akimirka kai jums rasau esu kelyje. Vaziuojame jau is miesto KARAMAN. Ir kaip gi mes atsidureme per 300 km nuo savo jaukiu siltu namu...

Ne taip jau seniai sugedo musu turetas kompiuteris, o turedami tik viena zaisla - TV, su vyru mes imame pyktis kaip kate su suva... Todel nusprendeme, kad ramybei i namus grazinti reikia butinai isigyti ir mums iprastaji antra zaisla - kompiuteri. Aisku mano vyras ne taip kaip visi normalus zmones nueitu i parduotuve ir nusipirktu kompiuteri, bet kuitesi internete, ieskojo kol netiketai rado jo manymu labai saunu kompiuteri uz dar saunesne kaina. Taciau nerades nei vieno pazistamo, kuris galetu patikrinti kompiuteri, nusprende leistis i kelia laimes ieskoti.

Taigi sedziu as darbe dumodama apie pailgejusia mano darbo diena, kai netiketai sulaukiu nedarbinio skambucio is savo vyro... Sako vaziuojam I KARAMAN kompiuterio pirkti, o as nebuciau as jei neapsidziaugciau galimybe apsilankyti dar nematytoje vietoje ir su entuziazmu ir dziaugsmu paraginau savo branguji, kad butinai vykstame I KARAMAN.

Musu puseje buvo ir pailgejusi diena, kuri leido pasidziaugti besikeicianciais vaizdais kuo ilgiau. O vaizdai tikras kontrastas, Side palikome vasarejancia povakre, ipusejus kelione is zalio ir gaivaus pavasar, dziaugemes nerdami per debesis ir besigrozedami snieguotomis kalnu virsunemis kurias ne uz ilgo taip pat pasiekieme. Taip per 3 valandas spejome perlekti tris metu laikus...

Kildami vis aukstyn ir aukstym, po kojomis palikdami miestelius, kaimelius su mecetemis ir ju bokstais tarsi i kosmoso platybe pasiruosusiomis sauti raketomis (sis zavus mececiu apibudinimas tikrai ne mano, tai mano mylimiausio rasytojo F, Beigbeder recitavimas is jo knygos romantiskasis egoistas).

Ir visa kelia taip ir juokemes, kad koks velnias nesa mus, taciau pirkimas su nuotykiu tai dviguba nauda. Turkijos zemelapyje galiu uzsideti dar viena varnele, be to ir musu pasrininktas kelias buvo neiprastas kelias, bet gana geras kelio gabalas per kalnus. Tas nauju vietu ir vaizdu atradimo jaudulys mane geraja prasme varo is proto ir pakrauna ilgam laikui. Tokie nuotykiai vis labiau ir labiau mane pririsa prie sios salies, kuri tapo man antrais namais.

Na bet grizkime nuo lyrinio Turkijos gamtos paslovinamojo nukrypimo prie pagrindinio pasakojimo ir prie to ko mes nusibeldeme i toki tolima krasta. Mus pastiko simpatiskas jaunuolis, kompiuterio savininkas. Su savimi kompiuterio jis neturejo...

Sako jusu neisleisiu jusu nepavaisines kava. Taigi tokiu budu buvome priversti pavieseti KARAMANieciu namuose, paplepeti. Kompiuterio savininkas labai mielas vaikinas, besiruosiantis egzaminams universitete, todel nusprendes atsisakyti kompiuterio, kuris surija daug jo brangaus mokslams skirto laiko. As savo vyrui vis niuksuoju, sakau gal berniukas laisvas, juk as turiu jauna laisva pusesere :D matai sese ilgakase, nepamirstu ir taves... Aisku neklauseme berniukas, kad ir lanai simpatiskas akivaizdu yra geras vaikinas. Taigi nusipirkome is jo kompiuteri ir lekiame atgal atgal i Antalija svieciant menesienai ir spindint zvaigzdems, cia jus ir palieku... man pries akis dunksantys paslaptingi kalnai, po kojomis kaip zvaigzdynai ant zemes pabire kaimeliu sviesos ir issiviepes pilnas menulis apsisiautes puokuotu sidabriniu debeseliu saliu...

P.S. rasyta kelyje 30/03/2010 vidurnaktyje

________________________________________

Short summary: it is about unexpected trip to Karaman... snow in the mountains, flowers in Side and unexpected trips :)

Aš mėgstu šeštadienius, nes jie būna prieš sekmadienį || I love saturdays because they are followed by sundays

Man be galo patinka mano dabartinė darbovietė. Kai kas jau žino, kad mes darbe netikėtai ir niekieno neskatinami įgyvendiname šeštadienių pusryčių programą. Kaip aš juokauju tai turkiškas komandos stiprinimas. O kalbant apie pusryčius manau verta papasakoti kokie būna tradiciniai pusryčiai Turkijoje?

Jie gali pasirodyti kiek nuobodoki, nes turkai berods kadien galėtų valgyti tuos pačius produktus, kuriuos vėliau paminėsiu pridednat tik vieną kitą paįvairinimą, tačiau aš jau imu priprasti, prie šviežios taip vadinamos duonos, kuri skoniu labiau primena prancūzišką batoną, tuomet jokie pusryčiai negalimi be alyvuogių, balto sūrio vėlgi kas Lietuvoje būtų vadinama Feta sūriu, virtų kiaušinių. Beje mūsų šeštadieninių pusryčių "komitetas" valgo kaimo vištyčių ekologiškus kiaušinukus. Na ir aišku koks pusryčių stalas be uogienės, medaus, pomidorų, agurkų... ir... ypatingų - savaitgalinių pusryčių atributas - Sudžiuk, taip vadinama jautienos dešra kaip spėju su avyės riebaliukais (bet nesu tuo tikra), pakepinta ant keptuvės...

Beje šiandien aš valgiau net dvejus pusryčius... Tiesiog biologinis mano ir vyro laikrodis prasuko laiką anksčiau už laikrodžius (kaip žinia Trkijoje kaip ir Lietuvoje iš kovo 27 į kovo 28ą sukami laikrodžiai vasaros laikui) , mes šiandien supratom, kad atsikėlėme per anksti, tik tada, kai aš nuėjus į darbą radau ofisą užrakintą... Pažiūrėjus atidžiau į laikrodį supratau, kad aš į darbą atsibeldžiau valanda per anksti, ta proga nusigrūdome į vyro ofisą, kur jis man padrė super extra light Latte kavos, suvalgeme mini pusyčių variantą :) O darbe antru užėjimu papildžiau savo skrandį sudžiuk ir kiaušinuku, o pyragas dar laukia pietų laiko.
Beje visiems skaitantiems skanūs linkėjimai nuo mano kolegų ir vaizdinė medžiaga taip iš jų. 
_____________________________________________
I like saturdays that mean day off is close and first things that is announcing that is saturdays breacfast we have with colegues. I gave a name for these saturday brekafast - "turkish team building" :)  However I would like to give explanation what is Turkish brakfast.
There must be white cheese, olives, white bread, jam, honey, boiled eggs and for special breakfasts you have fried turkish salami - sucuk. Of cours tomatoes and cucumbers are musts for turkish breakfast and of course Turkish Cay, black tea served in small glasses. This is what we have every weekend with my collegues.
Today by an axcident I had two breakfasts, I woke up too early and realised that when I found my office doors locked... After checking my watch I realised it is 1 hour for office to be open. My husband picked me up, prepared a cup of extra light of Latte :)
By the way best and delicous wishes from my collegues.

Giminaiciu lankymosi kulturiniai ypatumai Liretuvoje ir Turkijoje|| Relatives visit in cross-cultural approach

Ko gero vienas is ryskiausiu skirtumu gyvenant svetimoje salyje ir svetimoje kulturoje yra santykis su artimaisiais bei ju elgsena sveciuojantis. Man vis dar sunku priprasti prie kai kuriu dalyku, bet labai knietejo pasidalinti savo asmenine patirtimi ir savo asmeniniais subjektyviais pastebejimais.

Kaip siandien pamenu pilnus streso pirmuosius apsilankymus pas vyro giminaicius ir su stresu laukiau ju apsilankymu mano namuose. Daug nerimo kele kaip vis tik yra priimta elgtis ir ar busiu suprasta jei is karto nesielgsiu taip kaip jiems iprasta. Sakoma Turkai yra svetinga tauta ir turkams svecias i namus - laime i namus, taciau Lietuviai mano manymu nei kiek nenusileidzia svetingumu ir jei jau pakviecia i namus lietuvaiciai malonus ir paslaugus, norintys pasiulyti geriausio ka beturi namuose, taip pat ir turkai, is kailio issiners megindami jums itikti kokiu saldumynu, butinai pasiulys arbatos, bet jei pasiulys turkiskos kavos, zinokite esate labai artimas ir brangus biciulis, labai vertinamas namuose. Taciau buti sveciu yra viena, o giminaiciu ar giminaite vis tik kas kita. As tik pirma karta buvau priimta kaip svecias, o veliau jau kaip igytoji seimos GELIN (atitekejusi). Taigi atvykusi kaip nuotaka jau nebeesi svecias ir tiesiog privalai jaustis ir elgtis kaip namuose. Visa tai gal butu nieko jei jie netaikytu atsakomojo modelio viesejimui mano namuose.

Kaip dabar pamenu, kai pirmuju vizitu metu mane istiko sokas, kai anyta ir mosa puole tvarkytis mano namuose, siurbti, plauti, mazgoti, tvarkyti, gaminti valgyti. Kaip jaunai namu seimininkei man tai pasirode kaip izeidimas ir pasijautau tarsi nustumta nuo savo namu darbu kaip ju neismananti. Taip ne karta pasijusdavau svecias savo pacios namuose ir tas mane labai trikde, kol apsipratau jog tai nera seimininkes pazeminimas kas ko gero butu suprasta taip Lietuvoje, o tiesiog noras padeti, prisideti prie namu ukio, kad seimininke nepervargtu. Perpratusi si kulturini skirtuma pamazu sekmingai emiau juo naudotis, o kodel gi ne ar ne ? Todel mano namu durys visada atviros mano moteriskoms giminaitems, kurios man sutvarko namucius, o kaip dirbanciai namu poniai, tai didele prabanga :)

Jau pripratau, kad viskas isvaloma, kad padaroma valgyti, o vakare tau beziurin TV su padekliuku atbega giminaite ir papilsto arbatyte, tau net nespejus pastebeti, kad baigei savo arbata jau pripildoma karstuteles skanuteles arbatos. Nors is tiesu, tai turetu buti mano kaip nuotakos pareiga, bet siuo atveju as sekmingai jauciuosi uzsieniete neprivalanti viena akimi stebeti arbatos stiklinaiciu. Turkijos namu seimininkems budinga sekti viena akimi kieno puodelyje arbata prie pabaigos. Deja man paciai sis iprotis toks tolimas as mieliau pakalbinu zmogu, linkusi paplepeti esu.

Dar esu tikra, kad visos mano lekstes yra isplautos su Domestos, nors to grieztai neleidziu savo jaunosioms giminaitems. Tikrai taip tai su kuo mes plauname ir dezinfekuojame kriaukles ir klozetus, cia tai panadojama ir leksciu plovimui, sokiruojantis faktas pirma karta isvydus, veliau pamazu priprantama prie sio ir dar kitu paciu keisciausiu fenomenu.

Ir vis tik man labiau patinka Lietuviski sveciai, kurie jauciasi kaip namuose, bet tiesiog pasiklausia kur kas yra, kur veliau padeti, tiesiog tada netenka ant nieko pykti jog nerandi daiktu jiems iprastose vietose...

______________________________________________

Is po isvykos i SELEUKIJA miesta || After the trip to city of SELEUKIA

Stai ir prabego dar vienas pavasario savaitgalis. Pilnas saules, bundancios gamtos, pusu osimo, linsmo juoko, zoologiniu atradimu bei  saulegrazu spjaudymu nukorus kojas nuo uolos krasto. 

Kaip ir dauguma eiliniu Turkijos pilieciu, kurie neturi nei savo verslo, nei dirba valstybineje istaigoje, turime tik viena laisva diena - sekmadienius. Tuo beje irgi reiketu pasidziaugti, nes iseigines - sekmadieniai taip pat yra ypatina viduriniosios klases privilegija. 

Taigu skubiai susitvarke, papusryciave ir atlike sekmadienini apsipirkimo ukininku turgelyje rituala. Kaip ir visada bananai is to paties draugelio, zalumynai is bobulytes, pomidorai is geru akiu dieduko, sviezi grazus ridikeliai ir kito dieduko, su perspejimu ju nelupti, nes jie tokie gardus. Turkams musu pazistami ridikeliai nera pazistami. Jie turi siek tiek kitokius dazniausiai didelius... ir svelnius. Na bet ne esme gi ridikeliai is mesininkko nusipirkome mesos, is kepyklos siltuteles duonos, besisukant ir kraunant viska i kuprines sulaukem savo linksmuju biciuliu is Alanijos. Uzmirse arbata, druska ir bet nepamirse braskiu iskubejome tikslo link. Musu tikslas buvo kalno virsuneje apleistas Seleukija - Lybra miestas. Kelias iki sio miesto nera toks patogus, todel palike masina, pasileidome keleliu su visomis mesytemis ir darzovemis i senaji miesta. Kuris galima sakyti yra visai cia pat po nosimi... tiems, kurie gyvena Manavgat ar jo apylinkese.

 Tai kas gi vis tik yra Seleukija. Tai miestas, kuris buvo ikurtas III iame amziuje pries Kristu kaip vienas Pamfilijos regiono miestu ir pavadintas karaliaus Seleuko vardu. Miestas is triju pusiu apsuptas skardziais, todel labai tinkamas gynybai, o i miesta galima patekti keliu tik is pietines puses, per tuos pietinius miesto vartus mes ir atkeliavome. 

Sis miestas aukstai kalnuose Sides intelektualams tapo prieglobsciu, kai Side buvo valdoma ivairaus plauko banditeliu ir piratu. Kaip as juokauju nuo tu anu laiku iki siu niekas nepasikeite, nebent tik tai, kad Sideje intelektualiu, filosofu, aktoriu ir kitokiu mokslininku nebeliko, o kai jie isnyko, didysis Seleukia miestas teliko zaviais ir romatiskai griuvesiais su nuostabiais vaizdais i kalnus ir i jura. 

Anot mano vyro yra ir neoficiali istorija, kad tais laikais visi gyvene gejai, nusprende begti nuo patvirkusiu piratu ir isikure sioje nuostabioje vietoveje, kur puotaudavo ir keldavo orgijas, kadangi jie buvo turtingi gejai, nes gyveno is savo siulomu paslaugu, todel miestas klestejo, bet stai atejo galas ju verslui ir todel sis miestas virto griuvesiais, nes gejai vis tik gejai ir vaiku jie neturejo.... (istorija isgalvota mano vyro :))

Taigi taip belaidymi liezuvios sulaukeme nuostabiu avinuko saslykaiciu, bei mano megiamiausio patiekalo ant groteliu - kotletuku... Prikise savo pilvelius dar kuri laika pavirskinome, o tada leidomes daugiau po Seleukija miesta, laiptai, laipteliai, kolinos, aikste, bazilika. Vis tik miestas ikurtas nuostabioje ir kvapa gniauziancioje vietoje. Pasivaiksciojimo metu radom keleta gyvumu, kuriuos iamzinome fotografijose, pasikarstem griuvesiais ir smagiai pagliaudem saulegrazas, kaip semeckiniai prie laiptiniu, tik mes taip sakant prie savo laiptines Seleukijoje... Taip ir prabego viena nuostabi pavasario diena... Dabar laukiame velyku, o iki ju reikia gi pasidaryti generalini valyma namuose...

__________________________________________________

Last sunday we had a wonderful picnic in the antique Seleukia city. Spring is one of the best season for traveling around and exploring nature as well as having good time with friends. As a typical Turkish family who doesn't have their own business or do not work as officers we have only one day off and it is Sunday.  After our Sunday ritual-shopping in farmer market our friend from Alanya arrived. 

Backsacks, grill and meat was ready and we left town and were getting close to the top of mountain. Our aim of the day was to have nice grill in open air. In addition to that the place we were going could offer something extra to that we wanted. We were getting close to Seleukia.

In Anatolia there are many ancient cities bearing the names of the kings of the Hellenistic Selukos State. One of them is Pamphylia’s Seleukia and it is located around 90km from Antalya and 20km from Manavgat. The road is asphalt. In 3rd century BC the city was founded as an acropolis.
The place of city foundation is the top of a hill surrounded by cliffs an three sides, which could be reached only from the south. Agora and city centerare situated to the west of this hill.
Seleukia became the shelter for many intellectuals, scients and artists of Side and all they continued their studies of science and art here during the period when Side was under the control of the bandits and pirates.The only importance of the city which had almost no commercial income was that it had a good defence system and was located at a strategic point.
Seleukia city became small and it eventually turned to ruins as this strategic importance dissappeared. Beside visiting this wonderful place we had a grill party with a stunning view.

My husband told us the "real" story of Selaukia that this was a shelter of the roman gays who had to run away from Side. Because they have been rich this place was so nice but again because they were gays there was no children  that is why we have theese stuning ruins in the mountains... I have to admit my husband has good imagination. 

After enjoying my beloved meat balls on the grill and lamb sis we went for a tour around Seleukia met a turtle, scorpion and ugly warm... 

Well it was one more great weekend with great friends.

Mano mazi atradimai senuose namuose || My litlle discoveries in old houses

Po to, kai pirma karta apsilankiau sename akmenu namelyje gretimame kaime, nejuciomis vis dazniau ir dazniau mano akys uzkliuva uz butent tokiu namu. Jei nebuciau nei karto i juos uzsukusi, ko gero jie manes taip ir nebetrauktu... Bet pamacius jog viduje tokie namai turi drozinetas sienines spintas, nuostabias drozinetas lentyneles, o kur dar senoviski otomanu stiliaus zidiniai, kurie tiksliau vadinami krosnimis, bet su mums pazistamomis krosnimis neturincios nieko bendro. 

Stai viena diena radau parduodama si nameli, su graziais droziniais bei medinemis interjero detalemis su skrynia, kurioje buvo senienu... Su kambariu, kuriame gyvena kregzdes zadancios namams pagausejima... Tiesa gaila sio namo zidinys siek tiek suzalotas. Vis tiek tai vienas is mano svajoniu namu ir ne tik del paties namo, bet ir del to, kad toks namas yra kaimelyje kalnuose, po langu auga apelsinas ir granatas bei matos jura... Man kolega pasakojo, kad tokius namus pastate medzio darbus ir apdaila meistrams palikdavo pusei metu... Taciau viskas taip grazu, nors ir labai sena... achh ir tos placios palanges.... 

Man tokiuose namuose vaikstant tarsi viskas iskyla pries akis, verdantis puodas namuose zujancios moteriskes ir is po lauko darbu grize vyrai... Kiek paslapciu, laimes ir liudesio akimirku saugo tos sienos ir vis tik man sunku suprasti kodel paveldetojai renkasi patogu modernu buta vietoje tokio nuostabaus namo restauracijos. Siuo metu tokie seni namai - mano didzioji aistra ir svajone senatvei...

__________________________________________________

After visiting old stone house in mountains I am obsessed with them. It is not secret I always loved  old and historical things. Recently I have visited old stone house for sale in near village. Those houses are amazing with their interior details... the secrets, joys and dramas that houses walls have seen... I love old houses... one like that is my dream...

Kovo 18-oji TURKU LAIVYNO PERGALES DIENA || March 18 Turkey Naval Victory Day

 

Siandien Turkija svencia 95-taji Canakkale pergales jubilieju. Tokiomis dienomis kaip ir daugelyje saliu iprasta keliamos veliavos, visi cituoja didyji vada "Ne mutlu Turkum diyene" (kas reiskia didziuojiuosi budamas turkas). Turkams geraja prasme netruksta pasididziavimo savo tauta bei savo salimi. Mane asmeniskai trikdo tik perdetas Didziojo vado, paciu turku vadinamo turku tevu Ataturko slovinimas. Sia diena pries 95 metus Didysis vadas dave isakyma "neisakau jums kovoti, isakau mirti".

Prisipazinsiu istorija nera mano stiprioji vieta, atleiskit mokytojau Zebrauskai.... Mano silpnybe vis tik labiau biologija, bet tokiomis dienomis esu priversta pasikuisti po interneta, kad galeciau jums papasakoti ka gi siandien mini turkai.

 Tai skausmingas musis i kuri Turkija, tada dar Otomanu imperija issiunte ko ne visus vyrus, tam, kad uzkirsti kelia i Otomanu imperija Didziajai Britanijai. Sakoma, kad vykes musis buvo intensyvus jog kulkos sprogdinusios viena kita. Pergale pareikalavusi per 250 tukstanciu auku.

Lenkiu galva pries zuvusius turku karius.

___________________________________________________

Today Turkey is celebrating 95th anniversary of Canakkale Battle. Turkey is not an exception and in such days visiting graves of solders and having their flags up. Days like this many Turkish residents quote Ataturk "ne mutlu Turkum diyene" that mean I am proud to be Turk. In my opinion Turks are good example of national pride. Only one thins that annoys me is exaggerated glorifying of the great leader Ataturk ... However 95 years ago Ataturk said "I do not order to fight, I order to die"...

I am not going to tell history here, for those that would like to learn about the battle you can read more HERE. or HERE  

Is Turkijos vidurio Sivas || From the centre of Turkey

Viena karta Sivas...

Sulaukusi komentaru ir susidomejimo centrine Turkija. Trumpai papasakosiu apie tai ka matote siose fotografijos ir trumpai apie konteksta. Kazkada 2005 metas, kai buvau ir jauna ir grazi, teko vieseti centrineje Turkijoje, kuri dar vadinama Anatolija ir tikrai nieko bendro neturi su visiems zinoma Antalijos kultura. Anadolu - Anatolija yra turtinga labai ivairia kultura. Mums kaip studentams teko dalyvauti kulturiniu mainu projekte. Sie projektai dazniausiai vyksta ne turistu lankomose vietovese, o greiciau tokiose kur paprastu turistu kojos zemes neminde. Sivas regionas garseja nuostabiais sunimis Kangal, kurie pasizymi nuozmumi ir lojalumu seimininkui. Sie sunys kaip ir rytu Turkijos VAN kates yra pripazinti kaip saugoma vertybe. Dar viena is ryskiausiu patirciu mano gyvenime yra nakvyne viename Sivas kaimu Alacahan. Geda, bet nepamenu nei vardu nei pavardziu, taciau vis dar deviu is mergaites kraicio padovanotes vilnones kojinaites taip vadinamus patik... Is Turkaites kraicio ant lietuvaites koju, kurios galu gale atvede i Turkija, daznai apie tai susimastau, bet gal tai tik idomus sutapimas ar ne? Tiesa kaime mus pasitiko kaip pasaulio zvaigzdes su iseiginaiis kostiumais, tautiniais rubais, koncertine programa ir begaliniu nuosirdumu, tikraja to zodzio prasme uz sirdies gribianciu svetingumu. Stai kaime ir pajutome kas yra turkiskas svetingumas, nuosirrdumas ir paslaugumas.

Be sunu Sivas garseja ir ypatigomis zuvytemis gydytojomis, kurios gydo nuo egzemos ir kitu odos ligu. Sivas regione kalnu papedeje prie ypatingo saltinio yra isikures sveikatingumo centras, kuriame gydomi ligoniai ir kas be ko tenkinamas turistu smalsumas kaip gydo zuvytes gydytojos vis tik ne pats maloniausias jausmas kai tave priplaukusios kapnoje zuveles.... bet geroji dalis zuveles minta tik serganciomis odos dalelemis arba jau nebegyvomis odos dalelemis...

Be visu tik regionui budingu yaptybiu turejome proga pamatyti ir Sufiju meditacija. Kitaip dar vadinamu dervisu soki, nors tai ne sokis, esme yra meditacija, kuri atliekama per ritualini soki... Velgi nesinori per daug issiplesti apie Sufijus, nes galbut atrasiu laiko siai temai papletoti.... Komercinio dervisu pasirodymo nesu maciusi, todel nieko apie tai nezinau...

________________________________
Once upona time in Sivas ...

Apelsinas ziedus sukrove || Orange blosoms to blow up

Jau tuoj tuooj pakvips svaigus apelsinu ziedu kvapas, su kiekvienu apelsinu zydejimu, mano priklausomybe Turkijai dideja.
___________________________________________
Orange blosoms are about to open and sprad the magic smell that makes me adicted to Turkey.

Pakeliui i Antalya // On the way to Antalya

Prieš du metus čia buvo gaisras, pamažu miškas atsigauna, bet prireiks dar ne vienerių metų.
_______________________________________________
Two years ago there was a fire lasting for week in mountains. Finaly they start to recover but it will take time...

Geltona, Zalia,Raudona || Yellow. Green. Red

Si vakara Kovo - 11osios proga paruosiau Geltona - zalia - raudona vakariene.

Rodos kaip dabar pamenu ta diena ir tiesiogine transliacija musu spalvotame TAURO televizoriuje... Lietuva jau laisva... zodziai istrige sirdyje...

_______________________________________________

This evening of 11th March I have prepared yellow.green.red dinner. For those who do not know today lithuanians celebrate 20th anniversary of independence restoration.  I still remember that evening when Prof. Vytautas Landsbergis announced Lithuania is FREE and I remember I saw that in our TAURAS television... The announcement of Lithuania as independent country is still stuck in my heart as a bright memory.

P.S. Yellow/green/red are colors of  our flag.

Savaitgalis Evrenseki kaime || Weekend in the Evrenseki

Su moters diena || Happy women day

Siunciu jums gelyte is kalnu. Flower from the mountains.

Spinatu pyragas || Spinach in the owen

Vakar gaminau POPEYE vakarienie, gyvendama Lietuvoje tiesa sakant nelabai susiduriau su spinatais. Spinatai buvo labiau zinomi is filmuku apie jureivi Popeye.

Taciau Turkijoje visada gausu svieziu ir pigiu spinatu, kuriuos cia zmones perka kilogramais, kad butu lengviai isivaizduoti kaip atrodo kilogramas spinatu, tai mintyse paimkite MAXIMA vidutinio dydzio maiseli ir i ji prideje spinatu.

Siandien norejau pasidalinti paprastu ir skaniu spinatu pyrago receptu. Jums reikes:

apie 1 kg. Spinatu

2 dideliu svogunu (gali buti ir daugiau)

sviesto spinatu ir svogunu apkepinimui

4 kiausiniu, bet gali buti ir daugiau, as nenorejau visiskai kiausinienes

2 saukstai miltu

puse arbatinio saukstelio kepimo milteliu

Fermentinio surio

Prieskoniu pagal skoni.

Spinatus ir svogunus apkepinti keptuveje, tuomet juos iskresti i forma, kuria desite i orkaite. Viska apipilkite papreiskoniuotu kiausinio plakiniu su miltais ir sauksteliu kepimo milteliu, apibarstykite tarkuotu fermentiniu suriu ir pasaukite i orkaite, kepkite kol kiausinio plakinys pageltonuos, o tuomet jau skanaus :)

________________________________________________

Yesterday I have cooked Popeye dinner. While residing in Lithuania it is true to say that the spinach were not so common in our kitchen. Spinach was more known in a cartoon about sailor Popeye.

However, markets in Turkey is always full with a cheap and abundant fresh spinach, people here are buying it in kilograms. For you to imagine how does it look a kilogram of spinach, I would advice to imagine MAXIMA medium-sized bags that are filled with spinach .

Today I wanted to share a simple and delicious spinach pie recipe.

You will need:

about 1 kg. Spinach

2 large onions(if you like onion taste it may be more)

butter for onion and spinach saute

4 eggs, but may be more than 4, I did not want a meal with too much eggs flavours

2 spoons of flour and

half teaspoon baking powder

Cheese

Season

Fry-saute spinach and onion in the pan on a litlle bit of butter or oil, then transfer them into a form. Pour whisked eggs, that actually looks much more like omlet with flour and teaspoon baking powder, cover it with grated cheese. Bake until the eggs become golden yellow. Bon apetit.

Knygos emigracijoje || Books in emigration

Gyvenant toli nuo gimtines ir gimtosios kalbos, uzspaudus ilgesiui ir jauciant gimtojo zodzio, trukuma, ko gero visus emigrantus nuo sio ilgesio gelbeja Lietuviskos knygos, deja jos sveria daug ir ne tiek daug ju isgali pasiimti su savimi isvykdamas svetur. Tiesa sakant, knygu leidejai turetu apie tai pagalvoti ir tiesiog populiariu knygu lleidimus isleisti taip vadinamu kiseniniu formatu, tada jos lydetu ir keliaujiancius ir iskeliaujancius. 

Taciau si karta norejau pasidziaugti savo mazyciu laimejimu visiems Turkijos lietuviams. Dar praejusios savaites pabaigoje i visiems gerai zinoma KNYGU KLUBA, issiunciau prasyma, jog uzsienio saliu sarase atsirastu ir Turkija, kurioje mes ir gyvename ir kas be ko esame issilge skaitymo. Beje cia issilgusios lietuvaites (tie keli lietuvaiciai islike anonimiski) susikureme virtualia skaitykla keitykla, kuria ketiname naudotis ir keistis musu turima literatura lietuviu kalba. 

Sia savaite is knygu klubo sulaukiau teigiamo atsakymo ir po keliu dienu, o tai yra siandien sekmingai uzsisakiau sau gimtadienio dovana, visa kruvele knygu lietuviskai. Taigi nuo siol ir mes Turkijoje turime galimybe atsisiusdinti knygu is LIETUVOS, aciu Knygu klubui.

P.S. Atsiprasau, kad siandien as svepla, tiesog nesusitariame su kompiuteriu paskutinemis dienomis. 

_________________________________________________

It is difficult to live far from the homeland and mother tongue. A way to escape of the being blue as expat book is a good runaway. Unfortunately it weighs a lot and not so many are able to take with them while traveling or moving to other country. In fact book publishers should think about it and publish the bestsellers  in so-called "pocket" format, and then the books in native language would travel together more often.
But this time, I wanted to share my small achievement that will be a benefit for all Lithuanians of Turkey. Last week at the end of all well-known book club KNYGU KLUBAS I have sent a request for including Turkey as a optional country where they are sending books by post. So as a result Lithuanians in Turkey can book and read in native language wherever they live in Turkey. By the way Lithuanians living in Turkey have created a book swap group, which we intend to use and exchange of our existing literature in Lithuanian language.
Today I ordered a birthday gift for myself a huge pile books in Lithuanian. So from now on Lithuanian residing in Turkey have a chance to order books from LITHUANIA without asking somebody to do a favor and send some books.

Thank you KNYGU KLUBAS.

Sudie žiema|| Winter goodbyeeeeee

Paskutinis mūsų žiemos savaitgalis su įvairių kultūrų kompanija.
Our last winter weeking with multiculturar company.