Tiek daug kartų apie tai rašiau, deklaravau savo nemeilę Antalijos liūtims, o šį rytą išeinant iš namų į darbą toks vaizdelis pasitiko... dalinuosi su jumis, iškeisčiau šį lietų į lietuvišką šaltuką.
Beje lietus vis dar tęsias... o savaitės pabaigoje nusimato kelių laipsnių šaltukas.
Štai mano pirmieji puošimosi ir įvairių advento darbelių vaisiai. Tikrai gera ir smagu kurti šventinę nuotaika, kur tos šventės lyg ir nėra, nors vakar labai apsidžiaugiau pamačiusi viename iš didžiausių prekybos tinklų - Migros, visokių kalėdinių niekelių. Tiesa turkams dažnai kalėdos yra naujieji metai ir bandant aiškinti, kad Kalėdos ir Naujieji metai - dvi skirtingos šventės, į tave žiūrima nepatikliai, tarsim mėgintumei įsiūlyti kiaulės koją ar kokį cepeliną su spirgučiais.
Na bet tiek to, din dilin Kalėdos jau arčiau :)
P.S. Tikrai gera turėti mielų niekučių namuose, o dar labiau, kai tie niekučiai yra dovanėlės. Taip puošdama prisiminiau savo baba, mama, geriausia draugę ir seniai matyus draugus. Visiems jums linkėjimai :)
Ech kartais gyvenimas kaime - turistiniame rezervate turi ir trūkumų, tarkime toks unikalumas, kad didesni pinigu patratinimo centrai yra toli toli už tūkstančių kilometrų, BET vos tik už vieno pelės spragtelėjimo. Norintiems išsaugoti kalėdų nuotaiką, bei isigyti dovanų galima:
Kadangi gyvenu turistiniame rezervate, o kalbant paprastai tiesiog kaimelyje, didelės pasiūlos kalėdų puošmenoms rinkoje nėra, o ir egzistuojanti labiau primena Made in China atliekas. Tenka žvalgytis paprastų, įgyvendinamų pasipuošimo idėjų. Internetas lūžta nuo puikiausių, idėjų, tačiau mano tikslas susirinkti kuo paprastesnes ir realiai įgyvendinamas ir juo labiau nereikaljaunčias daug laiko, kurį norisi skirti šeimai, o ne dekoracijoms.
Čia pateiksiu keletą idėjų su nuordomis, ką galima pasidaryti:
Din dilin din dilin Tau su varpeliu... Ko gero dauguma ir vėl dūsauja ir vėl tos pati šventinė muzika, parduotuvių lentynos lūžta nuo darbščiųjų kinų rankų ir ne tik darbo produkcijos. Ko gero kaip ir visada toks pat scenarijus. Mano šios kalėdos kiek kitokios, be ypatingų kalėdinių reklamų, be muzikos prekybos centruose, be daugelio jums įprastų atributų.
Pirmosios Turkijoje sutiktos Kalėdos buvo tikra trauma, todėl kelerius metus stengdavausi grįžti kalėdoms į Lietuvą.
Šiemet teko atsisakyti dvylikos valandų kelionės ir priimti iššūki susikurti Kalėdas Turkijoje. Šį iššūkį ketinu paversti vienu įdomiasių projektų, o savo projektą vadinu - KAIP TURKAMS GRINČAMS NEPAVYKO PAVOGTI KALĖDŲ.
Šiandien jau turiu susirinkusi daugumą savo mėgstamiausių kalėdinių dainų. Mes su vyru jau nuo advento pradžios dainuojame LAST CHRISTMAS
Kadangi nėra pirkti atvirukų, teko juos pasigaminti, tokia mano šių metų projekto pradžia. O kaip sekasi jums? Ar laukiate kalėdų ? Be to pasikeičiau savo kompiuterio darbalaukį, o ir blogo antraštę padabinau kalėdiniais atributais.
Net vistos svencia... Per daug nekomentuosiu, bet pralinksmino, taip sakant Respublikos dienos proga issikepem slauneliu :) o nuo slauneliu i mus zvelge turku tetusis Atatiurkas :)
Dar ne taip seniai Turkijos Lietuviai savo Facebook anketose dalinosi video klipais, kur žinomas Turkijos pop muzikos atlikėjas Serdar Ortaç (tariama Ortač) dainuoja lietuviškai.
Šiandien jau galime išgirsti tris lietuviškai atliekamas dainas:
Isim olmaz - Nieko bendro atliekama su Mini Me
Ypatingai populiari daina Seytan - Šėtonas
ir romatiška daina Mesafe - Toluma:
Prisipažinsiu, kad paklausti, kas jį privertė uždainuoti Lietuviškai net pamiršau, o gal tiesiog padariau prielaidą. Dar visai neseniai Turkijos žiniasklaida skelbė jog Serdar Ortač susižadėjo su lietuvaite Asta. Serdar patvirtino, kad jo ketinimai vesti Astą buvo tikrai rimti, tačiau šiuo metu jie jau nebe drauge. Į detales Serdar Ortač nesileido, trumapai atsakė, kad viskas baigta ir jo naujosios dainos tikrai nėra susiję su Asta.
Nors Asta ir Serdar nebe drauge, tačiau Serdar labai gražia lietuvių kalba dainuoja populiariausias dainas, tiesa jas dainuoti moko nebe Asta, o Lietuvos turkas Sezzy bei populiariųjų dainų Šėtonas bei Toluma žodžius į Lietuvių kalbą išvertusi Justina Žurauskaitė.
Serdar paklaustas ar sunku buvo išmokti jo dainų žodžius lietuviškai pasakoja, kad pirmosios dainos Nieko bendro mokėsi iš iš Sezzy elektroniniu paštu atsiųsto įrašo, kurio klausėsi daugybę kartų, taip ir išmoko dainuoti Nieko bendro, kad kitos dvi dainos suskambo lietuviškai jau Justinos nuopelanas. Su Justina Serdar susipažino Facebook, Justina atsiuntė ir fonetinius lietuviškų vertimų skriptus, kurie Serdar padėjo taisyklingiau tarti lietuviškus žodžius. Daininkas nepagaili komplimentų ir mūsų kalbai, jis sako, kad tai emocinga kalba tarp Baltijos šalių.
Lietuvių kalbos tarimą šlifuoti padėjo ir Stambule gyvenantys Serdar draugai lietuviai. Daininikas paklaustas ar lankėsi Lietuvoje, atsakė, kad iki šiol tokios galimybės neturėjo, tačiau ketina aplankyti Vilnių be to, kad jam patinka lietuvių kalba jis turi nemažai draugų lietuvių, todėl vizitas į Lietuvą - artimuose jo planuose.
Paklaustas ar dar ketina kurti lietuviškų dainų užsiminė, kad tai tik pradžia ir jį be galo domintų galimybės bendradarbiauti su Lietuvos atlikėjais.
Užbaigdamas Serdar linkėjo, kad Lietuvos atlikėjų atliekama muzika populiarėtų ir taptų žinoma visoje Europoje.
Spalio 29 Turkijoje: Respublikos diena (Turkijos Respublikos deklaracijos sukaktis). Tai diena, kai paminimas Respublikos paskelbimas 1923 m.
Trumpas priminimas iš Vikipedijos: Dėl sąjungininkų noro valdyti Anatolijos teritoriją prasidėjo Turkijos nepriklausomybės karas (1918-1923 m.) 1920 m. britų, prancūzų, italų ir graikų armijos užėmusios Stambulą
pradėjo nuo Izmiro skverbis gilyn į Anatoliją. Nesusilaukę didesnio
sultono pasipriešinimo Turkijos nacionalistai drauge su lyderiu
Atatiurku įvykdė valdžios perversmą ir 1920 m. pasirašę Sévres sutartį
įkūrė Turkijos respubliką, formaliai pripažįstama 1923 m. Lozanos sutartimi. Mustafa Kemalis atsisakė savo karinės uniformos ir įkvėpė liaudį
labai dideliam uždaviniui – paversti šalį demokratiška, pasaulietiška
Turkijos respublika.
Dauguma draugų, pažįstamų ar tiesiog šiaip sutiktų žmonių man nuolat pabrėždavo ir pabrėžia kaip gerbiama yra Turkijos vėliava, apie Tėvynės meilę ir Atatiurko kultą net nekalbu.
Vėliavomis puošiamasi per valstybines šventes, tiesa tai nieko naujo, juk visose šalyse taip daroma. Dar tepraėjo kelios dienos po terorizmo aktų Turkijoje, neminiu vieno kito pasprogdinimo be aukų. Tačiau Turkijos rytuose žuvus jauniems kariams, daugelis namų išsprogo kaip raudonomis uogomis, Turkijos vėliavomis.
Tiesa bestebėdama visą šitą "raudonį" ant namu, automobilių ir kitur. Pas mus tiesa trispalvės intensyviau suplevėsuoja laimingesnėmis krepšinio akimirkomis. Na bet grįžtant iš trispalvio nukrypimo prie raudonojo galiu pasakyti, kad arba mano suvokimas apie pagarbą vėliavai yra kitoks, arba pagarba vėliavai Turkijoje suprantama kažkaip iškreiptai, nes kokia gi pagarba kabinti vėliavą ant skalbinių virvės su skalbinių segtukais? Juk ant tos pat skalbinių virvės savo triuskikus kabinti, ten pat vėliava.
Taigi Erdoganai vietoje to, kad pasauliui demonstruoji savo vėliavos pagarbą, kažin ar tikrą, imkis veiklos, išmokyti savo liaudį pagarbos...
Nes dabar nepagarba tik ant žemės gulinčiai vėliavai, o kaip vėliava ant skalbinių virvės ar dar dievas žino kur... Man kaip skuduras kabanti vėliava ant kas antro namo tikrai nepapasakoja apie didžią jūsų pagarbą savo vėliavai.
