Kitokia Turkija

Jau seniai norėjosi pradėti tokį skyrelį, kuriame galėčiau jums parodyti kitokią Turkiją. Kuo ji kitokia? Kaip žinia dauguma tautiečių joje lankosi vienu paprastu pagrindu - atostogos. Dažniausiai mato gražius ar nelabai, bet vis tiek gražius viešbučius, paslaugius patarnatojus, juos nutręšti norinčius prekiautojus, daugiau mažiau tas pats visada ir taip metai iš metų.

Visus keliaujančius toliau už turistinių objektų kviečiu ir raginu, dalinti fotografijomis, įspūdžiais apie Turkiją už klasikinio turizmo (vıešbutis, paplūdymys, kelionė su kelionių agentūra) ribų. Dalinkimės tikraisiais kavapais, garsais, jausmais, skoniais. Jie tokie nepakartojami ir jų tiek daug, kad aš viena jokiu būdu nepajėgčiau aprašyti šios šalies.

Kitokia Turkija arba the Other Turkey: MUŞ

Šiandien vėl turiu leituviškas raides, su jomis tikrai daug smagiau rašyti jums. Su Lietuviškomis raidėmis šiandien noriu jus nuvesti į netikėtą, neregėtą Turkiją, tokia man ji visada įdomesnė. 

Viena drąsi Lietuvaitė vardu Milda šiuo metu giliai giliai Turkijoje, daugiau nei turkų ji man regis sutinka kurdų, kaip žinia tai viena jautriausių temų šioje šalyje (anot nacionalistinių pažiūrų turkų, pastarieji kalti dėl visko, net dėl šiukšlių pakelėse). 

Na ne esmė grįžkime pas Mildą į jos Turkiją. Seniai teko mėgautis tokiai vaizdais, dalinuosi su jumis jos blogo nuoroda, skanios kelionės į Turkijos gilumą 

http://stiklas.wordpress.com/

Turkijos vyrai

Ispejimas: visoms jautriu sielu ir nestipriu nervu butybems, geriau neskaityti. Grieztai draudziama skaityti jei esate jaunesni nei 18os metu. Tai ironiskas - ciniskas pasakojimas, nebutinai atitinkantis realybe. Sis pasakojimas sukurptas remiantis 4 metu gyvenimo Turkijoje stebjimais, pokalbiais su moterimis Turkijoje, pokstais su kolegomis. 

Jei anksciau naiviai maniau, kad Turkijos vyrus galima sudelioti i kazkokius remus, juos kazkaip apibudinti, tai galiu pasakyti tik viena, kad nieko panasaus. Ju yra visokiu sviesiaplaukiu, juodaplaukiu, melynakiu, rudaakiu, senu, jaunu, geru, mylinciu, seimynisku, bet gali pasitaikyti ir visisku idiotu, sunsnukiu, alfonsu. 

Turkas vyras vienoms bus issilgtas isvajotas gyvenimo vyras, kitoms nusivylusioms nelaimingais santykiais tai bus paskutinis asilas. 

Dar tokia tendencija esu pastebijus, kad dalis ju man panasus i pingvinus, savo pupsanciais pilvukais, krypuojancia eisena, bet yra ir fantastiskai patraukliu, o kur dar Turkijos apaciai su staciomis drakonu sukuosenomis. 

Prie Drakonu (dar kitaip vadinamu apaciu) galime prideti gauruotus, tokiu visa kuna dengia svelnus kailiukas. 

Kiek dar is ju begaliniu savimylu, isitikinusiu, kad jis tera vienintelis vyras pasaulyje. Ach ir ko gero Turkija nebutu Turkija be usuotu dedziu. 

Ir galu gale isvada tik jusu laimes ir atsitiktinumo reikalas koks bus jusu sutiktas turkas.

Darbas Turkijoje

Jei Europoje žmonės planuoja darbus arba dirba pagal planus, tai Turkijoje darbas kaip orų prognozė gal bus atlikta, o gal ne, jei su tuo pavyksta susitaikyti, išgyventi įmanoma.

Mano pirmas grožis

Dar prasidėjus 2012 garsiai sau (tiesa ne tik sau) pasakiau, kad noriu kurti gėrį ir grožį, tik nežinojau kokia forma, ir gal nebūčiau sužinojusi, kol vieną dieną nenusipirkau maisto gaminimo žurnalo MUTFAK (Tr - Vırtuvė).

 Jame radau skelbimą apie ko ne geriausios Turkijos cukrainės OZSUT konkursą tortams.

Taigi kaip ir dažniausiai nutinka su kūrybiniais darbais iki pat paskutinės minutės galvojau ką ir kaip iškepus, juk su savo baba esu ne viena tortą iškepusi, tiesa ji kepdavo, o aš puodus laižydavau, bet taip prisilaižius išmokau koks tirštumas, kokie kiekiai turi būti, kokie produktų santykiai, tad ačiū mano šauniai babai jaučiuosi tikra, kad man pavyko.

Nusprendžiau pamėginti sunaudoti užšaldytas granatų sultis taip mano tortas tapo Granatų raudonumo svajone. Dabar belieka laukti konkurso rezultatų, prašau man mintimis palinkėti sėkmės.

O pirmasis laimėjimas įvyko šiandien mano vyro gan konservatyvi šeima (skonio atžvilgiu konservatyvi) šį šdevrą užskaitė kaip labai vykusį ir pavykusį. O mano vyras pripažino, kad tai nuostabus tortas, tik jam nepatinka, kad torto reikia laukti vos ne parą...

Pavasario laukimas Sideje, Antalijoje

 

 

Sauletoji Turkija su snieguotomis virsuneis, toks musu pavasario laukimas. Palmes, sniegas, jura...

Moters diena Turkijoje

Vakar minėjome tarptautinę moters dieną. Štai taip paprastai, bet ne prastai ir mes ofiso moteriškės atšventėme šią dieną. Be ypatingo vyrų dėmesio, bet viršininkas išgėrė šampano su mumis. Tiesa ikra iš Maskvos ne visiems pasirodė įkandamas maistas.

Gyvenimas Turkijoje vizualiai

Šiandien taip sakant ofise, intensyviai dirbu, nes neveikia mūsų el pašto serveris, o be jo mes kaip be rankų, ypač žiemos metu. Na tai turėjau laiko pafantazuoti ir pažaisti nuotraukomis. Pabrėžiu tai mano asmeninė vizija, kurią šiek tiek įtakojo paskutinis straipsnis apie žvaigždutę  Donatą Virbilaitę ir jos gyvenimą Turkijoje. Prašom pasimėgauti Turkiško gyvenimo vizualizacjia

Mano Lietuva

šį įrašą skiriu bičiuliui Viliui.

Vakar šventėme nepriklausomybės atgavimo dieną, švenčiau be vakrėlio (na gerai... pagaminau geltonas, žalias, raudonas salotas), bet visa širdimi. Gyvendama tolimoje Nelietuvoje (šiandien taip pavadinsiu Turkiją) vis dar jaučiuosi lietuvos dukra.

Mokydamasi mokykloje negalėjau suprasti egzodo poezijos, ji man buvo patosiškai perspausta, pernelyg išpūsta ir netikra... Juokinga, bet vakar pati citavau egzodo poeziją ir tos eilės pasirodė per menkos pasakyti kas man yra Lietuva, kas man yra jos laisvė.

Jei galėčiau sudžiovinčiau juodą duoną, ja sutrinčiau į miltelius, ant savo virtuvinio stalo, sustumdyčiau takelį ir susiurbčiau tiesiai į šnerves, kad galėčiau apkvaisti nuo kvapo iš Lietuvos žemės, nerti į atsiminimų ir simbolių haliucinacijas.

Beje ar pamenate kaip žemė kvepia po lietaus? Tokia šiltoka, tamsi, purvina, lendanti po nagais, greičiausiai jūsų tėvų, senelių, o gal giminaičių sode. Taip ta pati žemė išauginantį duoną, bulvę iš kurios kepam kugelį ar darome cepeliną.O kaip kvepia miškas po lietaus su visais grybais, papuvusiais lapais ir kurnančiais šernais su šerniukais. Taip lietus dažnokas Lietuvoje, kartais ko gero ir jo pasiilgstu, nors nr lietaus aš nekenčiu, bet vasaros lietus man patinka.

Sėdėti ant ežero kranto ir gerti alų su draugais ilgo savaitgalio metu, neįsivaizduojate kaip to jums pavydžiu, iškeisčiau visas palmes ir Viduržemio jūrą metams už savaitgalį su jumis mieli draugai prie ežero, o dar labiau į Bebrines ;).

Žemuogės, mėlynė, serbentai ypač juodieji... Lietuva - tai serbentai ir dar agrastai ne tik bulvės, tai močiutės virta uogienė ir darželyje išmokti "Du gaideliai".

Lietuva man draugų šypsenos ir jaukūs pokalbiai su artimais.

Lietuva...

Jei galėčiau dėvėčiau kasdien geltonai, žaliai, raudonai, net jei atrodytų jog pabėgau iš cirko. O kur dar tai kad spalvos ne tik panašios į vienos kitos Afrikos valstybės vėliavas, bet taip pat identiškos Kurdų separatistams, todėl už tokią meilę Lietuvai turkai mane įmestų į cypę kaip už paramą separatistiniam judėjimui.

Ir dar visiems spriegčiau po sprigtą už burnojimą ant Tėvynes, nes apie tėvynę kaip ir apie motiną reikėtų kalbėti tik gražiai, o kai visi imtų kalbėti tik gražiai galbūt netyčia ir galvoti apie Lietuvą imtų gražiai.

Visada Turkams išrėžiu jog esu iš didžios, bet nedidelės tautos, iš nuostabios, bet mažytės šalies, kur didvyrių buvo daug daugiau nei mes sugebame atsiminti, taip pateisinu savo atiminties gedimus... 

Mieli broliai, sesės lietuviai su praėjusia valstybės atkūrimo diena.

Labiau pavasaris nei žiema

Sveiki, Lietuvoje šiuo metu spaudžia šaltukas, o mes kartkartėmis pasimėgaujame saule, tiesa tie pasimėgavimai tikrai malonūs, nes po lietingų ir niūrių savaičių būna krūvos skalbinių, kuriuos reikia išdžiovinti, šį savaitgalį nusprendėme neskalbti ir nevriti, o pasimėgauti saulę. Vieną iš akimirkų dovanoju ir jums. Prieš akis Manavgato užtvanka.