Teorija apie batų ryšį ir asmenybės tipą Turkijoje

Šį savo įrašą skiriu savo geriausiai draugei Ingridai (kurios labai labai pasiilgau) ir batų mylėtojai Linai :)

Šis pasakojimas arba asmeninė subjektyvi teorija apie Turkijos vyrų charakterio tipą pagal jų pasirenkamus ir nešiojamus batus jau seniai brendo, bet vis neprisiruošdavau šokiruojančių faktų atskleidimui.
Ne paslaptis jog batai bateliai ko gero geriausi moterų draugai po deimantų. Negaliu praeiti abejinga pro batų parduotuves visuomet randu kažką gražaus ko norėčiau, ko reikėtų, kas ne mano skonio ar stiliaus, bet įdomu, tačiau šį kartą aš ne apie moteriškus batus, o apie vyriškus...
Vyriški batai man niekada nepraslysta pro akis, o senelis visada man sakydavo jei nori sužinoti kas per vyras žiūrėk i jo batus, rakas ir nosį. Apie rankas ir nosį gal kada nors kitą kartą paplepėsima, o štai batai... man asmeniškai smagi tema, kuri Turkijoje tapo dar įdomesnė juk čia kita kultūra, kitokia aplinka, kitokie žmonės ir kas be ko KITOKIE jų pasirenkami batai. Remdamasi savo subjektyvia nuomone ir stebėjimų rezultatais galiu teigti, kad batai gali atskleisti ne tik kultūrinius žmogaus bruožus, bet is asmenybę. Gyvename laikmetyje, kai batai tapo ne tik apavu saugančiu kojas nuo sužalojimu, bet renkamės juos kaip aksesuarus, kaip savo aprangos detalę, kaip saviraiškos būdą.
Taigi pereikime prie praktinės dalies KĄ RENKASI TURKŲ VYRAI

Žalias jaunimėlis renkasi įvairius sportinio tipo batelius, jų charakteris dar tik formuojasi, dažniausiai jie tiesiog paaugliai kaip ir visame dideliam sviete, maištingi, juokingi, bet nepiktybiški. 

Tokio tipo batus mano įsitikinimu ir įgyta bendravimo patirtimi renkasi sveikiausio proto, paprasti, nepernelyg save įsimylėję nesistengiantys savo turto pademonstruoti turimu automobiliu ir naujausio modelio telefonu. Tiesiog tai šaunūs pašnekovai, malonūs draugiški žmonės. 

Šio tipo batų savininkas greičiauisiai bus garbaus amžiaus arba tiesiog senamadiškų pažiūrų. 

Vėlgi tipas ne puošeivų ne pagyrūnų, priskirčiau juos prie paprastų vyrukų tipo. 

Šie batai vadinami Pezevenk ayakkabi (sutenerio batai) dažniausiai tai neišsilavinęs neįtikėtinu pasitikėjimu savimi trykštantis stuobrys. Pasižymintis įžūlumu, polinkiu sekti pasakas ir panašiai. Na toks tipelis su kuriuo moterims nepatartina susidėti, tiesa gal pasitaiko asmenybės išimčių su kažkokiu nevykusiu stiliaus skoniu. Dažniausiai jų apranga taip pat labai įdomi. Tam tikra prasme jie mėgina atrodyti kaip Italijos kirkštatėviai, tačiau finale atrodo kaip „kaimiečiai“ su per dideliais batais. Tiesa šiuos batus lydi ir specifinė esiena, laikysena ir kas be ko plaukų stilius. 

Šie tipai gali būti apgaulingi, nors atrodys neutralūs, tačiau gali turėti užslėptų ketinimų jūsų atžvilgiu.  

Du metai gyvenimo Turkijoje arba rožiniams akiniams nukritus

Štai jau pradedu skaičiuoti trečiuosius savo gyvenimo Turkijoje metus. Šalyje, kuri daugumai atrodo kaip saulės, palmių, jūros ir atostogų šalis, o kita vertus baisiųjų musulmonų kraštas.

Prieš du metus atvykusi buvau įsimylėjusi šią šalį ir žinoma žmogų, kuris vėliau tapo mano vyru. Vyrą vis dar myliu ir tiesą sakant kasdien vis labiau, o štai pirmąjai meilei – Turkijai mano meilė išblėso, o gal tiesiog nukrito atostogiški ar keliautojiški rožiniai akiniai. Dabar man Turkija tiesiog šalis, kurioje gyvenu. Šalis su savais privalumais ir su savais trūkumais, kur tenka taikytis prie jos papročių, tradicijų, visuomenės. Tai kas anksčiau stebino ir žavėjo dabar tapo kasdienine rutina be menkiausio žavesio.

Kas pasikeitė per du metus be mano šeiminio statuso? Turkija nepasiketitė, bet pasikeitė mano požiūris.

Tiesą sakant net sunku aprėpti kaip, kada ir kas pasikeitė, bet pasikeitė labai daug kas. Galiu teigti tik viena, kad visa šios šalies romantika, kuri spindejo visu ryškumu į ją tik atvažiuojant: Kalnai ir jūra nustojo savo žavesio, turkiškas svetingumas ir paslaugumas man dabar tik nepageidaujamas įkyrumas. Saulėtoji turkiška vasara tapo alinančiu ir nuobodžiu karščiu verčiančiu ilgėtis ežero pakrantės, miško ir pievų dvelksmo.

Pomidorų pasta gardinamas maistas iš įdomaus kulinarinio objekto virto neskaniu nevalgomu objektu. 

Tik pagalvokite jums atvažiavus atrodo, kad visi kebabai skanūs, kad visa baklava be išimties gardi, kad visi ledai neapsakomo skonio, kad visas maistas gardus, kad saulė šviesi, o žmonės tokie mieli jog prie dūšios dėk. Pagyvenus imi priekabiauti, kad kebabas neskanus vienoje ar kitoje vietoje, kad baklava vienoje cukrainėje geresnė, o šioji, kurią valgai visai neskani ir prastai iškepta, kad nuostabioji saulė smeigia smegeninę kelis mėnesius ir su viltimi žvalgaisi į dangų laukdamas išganingo lietaus. Romantiškas cikadų čirpimas tau virsta isterišku perkaitimo klyksmu, o vasara kaip ir žiema tama laikotarpiu kai stengiesi kuo daugiau laiko praleisti vėdinamose patalpose ir kuo mažiau laiko lauke. Kai keli litrai išgeriamo vandens tavęs visai nenuvaro į tuliką, o teka tavo užpakalio ir visai kitais tavo kūno grioveliais prakaito forma.

Ir imi niurnėti, kad vis tik nėra Turkijoje varškės ir taip pamėgtos silkės, juodos duonos ilgesys absoliucčiai tampa egzodiškai supoetizuotas.

Niekada nepamirškite gerai ten kur mūsų nėra... Ir nors šis mano pasisakymas persmelktas daugiau pesimizmo nei optimizmo. Gyvenimas svetur tik atrodo be galo romantiškas ypač šalyje, kuri daugumai – atostogų stotelė. Gyvenimas Turkijoje – žaidimas pagal turkiškas taisykles ir jos neturi rožinės romantikos.

O kad nebūtu viskas taip jau blogai, kad man nebūtų prikaišiojima už Turkijos romantiškumo  šydo nuplėšima ar jo apdergimą belieka pasidžiaugti, kad čia išmokau nestresuoti ir net tai, kas parašyta viršuje yra tiesiog ironiška savireflekcija palyginus savo mintiis prieš keletą metų ir palyginus dabar. Turkijoje išmoksti tiesiog nusispjauti ir laukti rytojaus, nes kam gi nervintis dėl šiandienos, kurioje galbūt nieko negali pakeisti.

Didelis didelis džiaugsmas yra lietuvių gyvenančių Turkijoje atradimas ir nusiraminimas, kai supranti, kad aukščiau minėti dalykai užkliūva ne tik tau vienai. 

Dar didelį ir riebų pliusą Turkijai dedu už blaivias pramogas ir blaivesnę tautą. Už nesibaigiančias šviežias daržoves ir šviežius sultingus vaisius. Už šiltą jūrą , už dideles skaisčiias žvaigždes ir dar daugelį kitų nuostabių dalykų apie, kuriuos rašiau jau ko gero du metus.

Baltųjų trešnių sezonas prasidėjo

Ar jums kada teko matyti štai tokias baltas trešnes, o jų ragauti? Šiuo metu kaip tik jų sezonas, tiesa jos auga tik tam tikrame regione ir kaip man vis tik pasisekė, kad mano vyro gimtinė yra šių dieviškų trešnių namai (Kažkur apie Turkijos viduriuką). Baltosios trešnės turkiškai vadinamos Beyaz Kiraz... 

 Tiesa daug maloniau šiuo metu būčiau anytėlės sode ir tas trešnes tiesiai nuo medžio į burną...bet kad jau esame darbo liaudis, tai mėgaujamės šiomis trešnėmis iš siuntinio, kurį sukrovė šeima. Tiesa iš to siuntinėlio tiek turim, kad visus kaimynus apdalinom, uogienės teks išsivirti ir kiek lenda prisivalgyti. Jeigu noretumete paragauti prašome į svečius arba žinoma keliauti į hettų žemes kur auga baltosios trešnės, kur dienos karštos, o naktys šaltos...

Kai taip karšta gal ledų?

Karščiai prasidėjo taip netikėtai rodos, kažkas įjungė saunos rėžimą lauke. Prie viso to prisidėjo cikadų ir kitų svirplių orkestras, kuris taip būdingas karšoms vasaros dienoms ir vien išgirdus tą triukšmą rodos esi arti elektros stotelės kur laidais teka aukšos įtampos elektra. Taigi tokiomis dienomis nieko kito taip nesinori kaip LEDŲ, turkiškai Dondurma, o dar labiau (bet ne per dažnai) man patinka specifiniai Turkiški ledai, kurie vadinami MARAŠ DONDURMA.

Galiu kirsti lažybų, kad kažko panašaus nesate ragavę. Iš esmės visas šių ledų stebuklas yra Salep milteliai (kurie gaunamis iš specialių orchidėjų) ir gumos (žinoma ne kramtomosios gumos, bet natūralios). 

Šie ledai netiprsta taip greitai, o juos valgant gali prireikti ne tik šakutės, bet ir peilio. Skaniausia tokius ledus valgyti su šviežia baklava...
Žinoma kokioje nors turistinėje vietoje iš šių ledų pirkimo galite apturėti tikrai smagų šou, pardavėjai mėgsta papoštauti. Šių ledų pardavėjus atpažinsite iš išskirtinės aprangos ir nuolatinio varpelio skimbčiojimo prie jų prekyvietės. Daugiau detalių neatskleisiu, kad jus galėtų nustebinti :) 

Skanaus... Einu pirkti Maraš ledų...

Akių kontaktas

Šiandien tam tikras kontekstas ilgo iškvėpimo laikotarpyje pakuždėjo naują temą, kurią šiuo savo įrašu norėčiau iškelti kaip diskusiją, o ne kaip patyrusi šio fenomeno veikėja. 

Manau, kad dažnas porų flirtas prasideda nuo dėmesingų žvilgsnių vienas kitam. Turkijoje tokie skirtingų lyčių susižiūrėjimai vadinami bakışmak.

Man dar visai neseniai teko patirti keletą akių kontaktų kultūrinių skirtumų. Pasirodo tiesus žiūrėjimas į akis nėra suprantams kaip atvirumo, tiesumo, dėmesingumo bei pagarbos ženklas, Čia jis skirtingai nuo žmogaus socialinės padėties gali reikšti visai kitus dalykus. Kurį laiką vis buvo keista, kai pažįstamų sūnėnas, žinoma atvykęs iš rytų šiaurinės dalies, kalbinamas vis sukdavo akis ir laikydavo nuleidęs galvą. Niekaip negalėjau to suprasti kol man nebuvo paaiškanta, tokiu būdu išreiškiama pagarba vyresniam... 

Kita vertus tiesus žvilgsnis gali būti suprastas kaip meilės ar aistros ženklas. Tai sužinojus perkračiau savo atmintį ir pagalvojau per tuos kelerius metus kol gyvenu čia bala žino kiek vyrukų galėjo pagalvoti, kad aš su jais flirtuoju ar tai kokius meilės žvilgsnius mėtau... O aš ko gero paprasčiausiai stebėjausi turkiškų vyriškų šukuosenų ypatumais ar antakių suaugimo fenomenu.

Draugiškas mergaitiškas pakštelėjimas Turkijoje amoralu?

Rami diena darbe paprastai reiškia neramų mėginimą užmušinėti laiką. Tokiais atvejais praverčia naujienų skaitymas. Taip sužinai aktualijas kuo kvėpuoja tėvynė ir tėvynainiai, šiek tiek pasigadini sau nuotaiką dėl ten pasilikusių artimųjų ir bičiulių. Šiandien tik atsivertusi naujienų puslapį alfa.lt vos nenugriuvau nuo savo kėdės. Viena iš šviežiausių ir aktualiausių dienos naujienų: „LIETUVAITĖS BUČINYS SUPRIEŠINO TURKIJĄ“. Nejaugi galvojau kokį realybės šou pražiopsojau su Lietuvaite priešakyje. Deja tai tiesiog apie lietuvaitę studentę pasibučiavusią su studente iš Lenkijos. Lietuvos žiniasklaida tai pateikė lyg tai būtų svarbiausia šios savaitės aktualija sudrebinusi Turkiją, o aš pasijutau taip tarsi gyvečiau kažkur kitur, bet tikrai ne toje Turkijoje, kuri liko sudrebinta.
Pagal pateiktus aikraščių pavadinimus internete pavyko surasti tik vieną straipsnį su parūkavusiomis nuotraukomis. Turkiškame straipsnyje skelbiama jog rusų kilmės merginos bučiuojasi lesbijietiškomis pozomis ir tai platina socialiniame tinkle Facebook. Originalų straipsnį galite rasti ČIA. Beje rekomenduoju atkreipti dėmesį į pati laikraščio POSTA GAZETESI turinį ypač apačioje esančias porno žvaigdžių galerijas ir pan. 
Ir vis tik man kyla prisiminimų iš įvairių jaunimo projektų, kai analizuodavom kultūrinius skirtumus, sutiktus aplinkoje ir lygindami su savo aplinka. Iki šiol nepamiršiu taip gerai praleisto laiko SIVAS mieste (esančiame Turkijos viduryje). Nepamiršiu ir pirmo įspūdžio jog vyriškiai tame mieste vaikštinėja itin meiliai susiglaudę, apsikabinę ar susikibę už rankčiu juk tokiu atveju mes nepuolėme klykti visai Lietuvos žiniasklaidai, kad Turkijoje visi vyrai yra gėjai, nes jie glaustinėjasi. Nos tiesa mainų organizatoriaus diplomatiškai užklausėme ar tie vaikinai myli vienas kitą. Kai šis mums patvirtino ir pamatė mūsų persimainiusius veidus, reiškiančius O DIEVE MES TIKRAI GĖJŲ MIESTE. Patikslino, kad tik kaipdraugai, paklausus ar tai normalu vyrams tai susikibus vaikščioti, atsako O TAIP. O mums papasakojus, kad mes susitikę giminaičius ir ypač artimus brangius draugus, drauges juos bučiuojame į lūpas sukėlėme jiems tokį pat šoką, kaip tie vienas kitą mylintys vaikinukai.
Tarkime taip skirtingos kultūros ir skirtingi supratimai ir kas Lietuvoje leidžiama Marsui Turkijoje negalime Jaučiui... Mane vis tik labiausiai trikdo toks klausimas kaip šioje šalyke toleruojančioje tokius atlikėjus kaip BULENT ERSOY (tai vyriskis pasikeites lyti i moteriska, del kurio vyriausybe buvo ivedusi vienos nakties istatyma, kad pakeitusiems lyti galima igyti ju nauja lyti atitinkancius dokumentus, ty Turkjoje vyrai turi melynas ID korteles, moterys Rozines/oranzines, Benamiai zalias), ZEKI MUREN

Kodėl jų netrikdo jų akivaizdžiai homoseksualios POP ar TURK POP verslo zvaigzdes, o yra taip be galo slovinamas, kodel vienas merginu bucinys, kuris mane beje ne kiek nepanaus i tai ką turkiška žiniasklaida apibūdina kaip LESBIJIETIŠKOMIS POZOMIS BESIBUČIUOJANČIAS RUSŲ KILMĖS MERGINAS.
Atleiskite, bet šį kartą burbulas išpūstas tuščiai gaila merginos, kuriai teko patekti į šią nemalonią situaciją.
Ir jeigu š bučiuodama savo mamą, tetą, puseserę, geriausią draugę tampu lezbijiete, TAI TADA GARSIAI IR AIŠKIAI PAREIŠKIU BEVEIK VISI TURKŲ VYRAI YRA GĖJAI.

Tragiška kelionės į Pamukalę baigtis Rusijos turistams

Netoli Antalijos oro uosto paralyžuotas eismas. Ankstyvą šios dienos rytą 38 turistų grupei kelionė į Pamukalę baigėsi tik įvažiavus į Antalijos Aksu priemiestį. Užsnūdęs vairuotojas nesuvaldė autobuso, pralaužęs apsaugines tvoreles ant tilto nugarmėjo į 16 metrų aukščio šlaitais apsuptą negilų Aksu upelį. Manoma, kad dauguma turistų buvo Rusijos piliečiai.

Paskutiniais duomeinimis žuvo 15 tristų, o 26 asmenys nugabenti į ligoninę. Dėl šios avarijos greitkelyje tarp Alanijos ir Antalijos oro uostoe buvo susidarę 5 - 6  kilometrų eilės. Tačiau Lietuvos turistai šį rytą išskrido su nedideliu vėlavimu ir jau yra pakeliui į Lietuvą.
Kaip gaila vis tik, kad vairuotojai verčiami dirbti daugiau nei gali žmogus, o dėl to tenka žūti nekaltiems žmonėms.

Siaip paralele

Siandien uz akiu uzkliuvo mano vieno biciulio pasidalinta foto ant sienos apie didiji slovingaji turku vada... Ta foto man is karto kazka primine, neztruko paieskoti ir google man iteike atsakyma ir kur man tai girdeta anksciau :) ATATURK ir UNCLE SAM :) Vienas propogavo i Armija, kitas taip pat :D tik vis dar amzinai propoguoja.

Mane nervina Turkijos pilieciu myzciojimas del didziojo vado ant kiekvieno kampo. Kaip, kad O dieve, net kalnai su sniegu atkartoja musu slovinamo vado portreta... Man tai kvepia fanatizmu...

Neuzilgo megziuosi berete su Landsbergio portretu :) Taip deklaruodama savo didziuosiu vadus ir uzsisakysiu skarele su V. Kudirka ir dar be to apyranke su J.Basanavicium (bent jau mokykla ta pacia baige esame su jais). O ir siaip myliu savo sali, myliu trispalve ir labai dziuagiuos, kad esu is salies, kuri turi DAUG MILZINU, o ne viena... 

Ar Turkija skirs nors keletą balų INCULTO per EUrovizijos konkursą 2010 metais

Artėjant eurovizijos konkursui, man svyla padai ir šiaip visi galai kaip be galo įdomu kaip pasiseks mūsų INCULTO šioje Eurovizijoje. Iš savo pusės priversiu visus turkus pažįstamus nepagailėti kelių kurušų už SMS Lietuvių naudai. O ką ketinate padaryti jūs, kad prisidėtumėte prie Lietuvių pergalės?

Beje už turkus neraginu balsuoti, nes jų išeivių vien Vokietiijoje daugiau nei visos mūsų tautos... Vien turkų išeiviai atneša jų dalyviams aukštas vietas, todėl šį kart aš už tai,kad mes parodytume jog EASAME GREAT LITHUANIA...

Balandžio 23 Tarptautinė vaikų diena taip tarė ir padarė dėdė Atatiurkas|| April 23 Intenational Children's day decided M.K. Ataturk

Turkija šiandien jus sveikina su tarptautine vaikų diena. Kokia šios dienos istorija? Turkų tėvas ponas Mustafa Kemalis Atatiurkas 1920 metais nusprendė, kad vaikai yra tautos ateitis ir paskyrė šią dieną tarptautine vaikų diena. Taigi be to, kad ši diena skirta vaikams, buvo paskelbta nepriklausoma, sekuliari, moderni Turkijos respublika. Po šios datos per aštuonetą metų ponas Atatiurkas įvykdė daug reformų, įsteigė įvairių institucijų. Ir išdidžiai atsiskirdamas nuo Otomaniškosios praeities patikėjo suverenitetą ir nepriklausomybę vaikams ir jaunimui. (nors man asmeniškai toks praeities ir istorijos neigmas ir nukirtimas yra savų šaknų nukirtimas).
Taigi iš tokios priešistorės šiandieną turime šventę, kuri metai iš metų švenčiama taip pat. Pati šventės paminėjimo koncepcija – didelis vaikų paradas su esienomis, žygiavimais ir ko gero vaikų mėgiamiausia dalimi šokiais. Man tai primena didžiosios tėvynes šventinius paradus. Vieną iš pavyzdžių galite pasižiūrėti čia. 

Šiandieną visi pareigūnai, valstybės tarnautojai ir vaikai gali džiaugtis laisvadieniu, o kita darbo liaudis ir toliau sėkmingai dirba. Tiagi nuošidūs sveikinimai vaikams ir be ypatingų dienų jie yra viso pasaulio ateitis. Linkėjimai iš Turkijos.
 _______________________________________________

This national day (23 April National Sovereignty and Children's Day) in Turkey is a unique event. The founder of the Turkish Republic, Mustafa Kemal Atatürk, dedicated April 23 to the children of the country to emphasize that they are the future of the new nation. It was on April 23, 1920, during the War of Independence, that the Grand National Assembly met in Ankara and laid down the foundations of a new, independent, secular, and modern republic from the ashes of the Ottoman Empire. Following the defeat of the Allied invasion forces on September 9, 1922 and the signing of the Treaty of Lausanne on July 24, 1923, Ataturk started his task of establishing the institutions of the new state. Over the next eight years, Ataturk and his followers adopted sweeping reforms to create a modern Turkey, divorced from her Ottoman past. In unprecedented moves, he dedicated the sovereignty day to the children and entrusted in the hands of the youth the protection of this sovereignty and independence.