Šiandien Turkijoje kaip ir daugumoje musulmoniškų šalių - švenčiama aukojimo šventė, turkiškai vadinama Kurban Bayram ar Eid al-Adha arabiškai kalbančiose šalyse. Ši šventė švenčiama praėjus 40 čiai dienų po ramadano pabaigos.
Šios šventės ištakos siejasi ir su krikščionims žinoma Abraomo istorija iš senosios biblijos. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Dievas, norėdamas išbandyti Abraomo tikėjimą, liepęs jam paakoti sūnų izaoką, kai Abraomas buvo bežudąs savo sūnų, tačiau dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoje sūnaus. Štai tokios ir yra ištakos šiai šventei.
O pati šventė primena vieną iš mūsų didžiųjų švenčių, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo.
Žinoma šventės dalimi yra ir avinėlio aukojimas, tiems kurie gyvena nuosavuose namuose, gali tai daryti savo kiemuose, kitiems savivaldybės skiria vieną vietą, kurioje galima skersti.
Dar įdomi vieta yra avinėlių, ožiukų ir jaučiukų turgus, kiek teko lankytis didžioji dauguma yra vyrai, na žinoma tai jų darbas ir jų pareiga šis aukojimas, bet aš stengiuosi nepraleisti, man įdomu kaip ir kodėl renkamasi, kokios paslaptys norint išsirinkti gerą avinuką, tai kas be ko jis turi būti ne riebus, ne apgeltęs (nes tai reikštų, kad jis buvo šeriamas specialiai, kad užaugtų ir mėsa turės nemalonų prieskonį), kai kam aktualu, kad gyvulys būtų simpatiškas, tarkime su ragais, kitiems tinka ir be ragų ir žinoma DERYBOS.... Kaip gi be jų...
Tiesa, labai linksma stebėti, kai koks gyvulėlis pabėga, o banda vyrukų vaikosi, kol pagauna arba nepagauna...
Beje skerdžiama šiek tiek kitaip nei mes esame mate skerdynes mūsų kaimuose. Gyvuliui yra glostomas kaklas, sukalbama maldelė ir perpjaunamą arterija, gyvulys šitaip miršta greičiau ir patiria mažiau streso, taigi kas aktualu būtų lietuviams, mėsa yra EKOLOGIŠKESNĖ, nei, kad jūsų Maximos dešrelės be E... Daugeliui negyvenusiems kaime ir nebuvusiems skerdynose, tai atrodo barbariška, bet mano nuomone tai tokia pat natūrali procedūra kaip ir bet koks skerdimas. Taip pat ši mėsa dalinama į tris dalis. Vieną pasiliekama sau, kita išdalinama neturtingiesiems ir trečioji pasidalinama su giminėmis.
Na o pabaigus kruvinuosius skerdynelių darbus, pasipuošiama naujais drabužiais, todėl prieš bayramą paprastai nuolaidų nebūna, kaip tai būtų Lietuvoje prieš šventes.
Ir prasideda lankymai, saldumynų valgymai, vyresniųjų rankų bučiavimas, už tuos bučinius pinigėlių gavimas. Daug klegesio, šurmulio, persivalgymo. Daug malonaus šventiško šurmulio.
Taigi visus jus su Aukojimo švente :)
