2011 m. balandžio 5 d., antradienis

Batai ir asmenybės tipas 2

Pamenate, kai rašiau apie batų ir asmenybės tipą, šiandien netikėtai toks nušvitimas mane aplankė... Juk tai Aladino batai ir visomis prasmėmis tie herojai būna tikri Aladinai, juos puola džinai, jie savo damoms siekia būti herojais. Oi net nėra ką pasakoti, jei norite intrigos ar pasakos bei burtų, būtinai pabendraukite su vienu tokiu Aladinu, atpažinsite iš ilgų nosis užrietusių batų, tik žinoma nesitikėkite senoviškų, juk Aladinas nusimete šalvarą (plačias kelnes nusmukusiu klynu) ir įšoko į džinsus, o siuvinėtas kurpaites pakeiti lakuoti ir nelakuoti, bet keistą eiseną sukuriantys riestanosiai batai.

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Turkų patobulintas Lietuvos žemėlapis 2011

Na štai dar neseniai juokėmės, kad Lietuvos sostinė turkams Purnuškės, tai 2011 turkai ėmė ir pasitaisė, Lietuvai atidavė Liepoja, šiek tiek Baltarusijos davė. Taigi belieka pasilinksminti iš 2011 turkiško baltijos jūros žemių padalijimo. 

P.S. už nuotrauką dėkoju Elenai ;)

2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Šalikai šalikėliai iš Turkijos ir ką gero su jais galima padaryti

Ko gero ne viena moteriškė namuose turi bent vieną šalikėlį iš Turkijos, tačiau ne visada žino kaip gražiai jį pasirišti, kaip paversti gražiu aksesuaru.

Štai jums trumpas pradžiamokslis, kaip pasirišti šalikėlį gražiai.



2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

10 dalykų, kuriuos reikėtų žinoti apie Turkiją



Prisipažinsiu, kad šįkart įdedamas teksta yra ne mano, o pasiskolintas iš kelionių manijos, kuriame išdėstoma 10 dalykų, kuriuos reikėtų žinoti apie Turkiją. Visą tekstą perleidusi per savo asmeninę patirti, patvirtinu, kad jis labai taiklus ir pastabos vertos dėmesio. Gero skaitymo bičiuliai.


Greičiausiai dauguma yra girdėję apie turkišką arbatą, kebabus ir derybų meną šioje šalyje. Tačiau norintys pažinti Turkija iš arčiau turėtų žinoti ir šiuos šalies kultūros aspektus.

1. Ne visi turkai vyrai nešioja ūsus
Šis stereotipas apie turkus yra vienas iš labiausiai paplitusių. Tiesa, vis dar galima sutikti senyvo amžiaus turkų su vešliais ūsais, tačiau jaunuoliai ūsų nemėgsta.(Apie ūsus pažadu parašyti daugiau ateityje - čia ir toliau šiuo šriftu pateikiamos Gyvenimas Turkijoje pastabos)

2. Turkijoje nėra kupranugarių
Turkijos kurortuose įprastas vaizdas yra kupranugariai, laukiantys smalsių poilsiautojų žvilgsnių ir fotoaparatų blyksčių. Tiesiog kažkas suprato, jog turistams patinka šie gyvūnai. Tačiau Turkijoje iš tikrųjų nėra nei dykumų, nei vietinių kupranugarių.

3. Oficiali šalies kalba yra turkų
Vienintelė oficiali kalba šioje šalyje yra turkų, tuo tarpu arabų ir kurdų kalbomis kalba tik nedidelė dalis Turkijos gyventojų. Turkų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei ir yra panaši į kalbas, kuriomis kalbama Azerbaidžane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje. Turkų kalba neturi nieko bendra su arabų kalba, nebent keletą panašių žodžių. Nors dauguma turkų yra musulmonai, tačiau jie nėra arabai.

4. Kepsninė maistui ruošti gali būti naudojama bet kuriuo paros metu
Turkijoje tiek pusryčiai, tiek pietūs, tiek vakarienė gali būti gaminami kepsninėje. (grilyje) Šalyje taip pat populiarūs piknikai, kurių metu turkai į gamtą paprastai pasiima ir mangal, t.y. nešiojamą kepsninę. Pamėgtas restoranų tipas šalyje yra kendin pişir kendi ye, kuris išvertus į lietuvių kalbą skambėtų maždaug taip: „pasigamink ir suvalgyk“. Tokio restorano svečiai patys išsikepa mėsą nedidelėje kepsninėje.

5. Turkai labai mėgsta muilo operas
Turkijoje masiškai „kepamos“ dizi, arba muilo operos. Kiekvienas regionas turi savo serialą. Turkai mėgsta bendrauti namuose ir vakarus neretai leidžia žiūrėdami muilo operas. Turkų sukurti serialai populiarūs ne tik šalyje, bet ir už Turkijos ribų, daugiausiai arabų šalyse ir Centrinėje Azijoje. Teigiama, jog serialų dėka Turkijoje išaugo turistų skaičius iš arabų šalių.

6. Turkai yra labai svetingi
Jeigu turkas pakvies jus pasisvečiuoti į savo namus vos po pusvalandžio pažinties, nepanikuokite. Turkai yra nepaprastai draugiški ir svetingi. Daugumai turkų bus garbė vien tik išgirdus jūsų sutikimą apsilankyti jų namuose, kur būsite gausiai vaišinami.

7. Turkai yra labai smalsūs
Bendraudami turkai yra linkę apipilti pašnekovą klausimais, tokiais kaip „Iš kur atvykote? Ar esate vedęs? Ar turite vaikų? Kiek jums metų“ ir pan. Daugumai atvykėlių panašūs klausimai atrodo pernelyg asmeniški, tačiau turkams tai yra įprasta.

8. Draudžiama dėvėti skaras viešuose pastatuose
Tradicines skaras dėvinčioms merginoms ir moterims draudžiama netgi studijuoti universitetuose. Kitose vietose skarų dėvėjimas yra asmeninis pasirinkimas. Šių tradicinių galvos apdangalų dėvėjimo tendencijos skirtingose vietovėse ar miestuose labai skiriasi, tačiau tyrimas rodo, jog moterų, dėvinčių skaras, skaičius sumažėjo nuo 73% 1999-aisias iki 64% 2006-aisiais metais. (po 2010 metų referendumo, šis įstatymas panaikintas ir į visas viešas įstaigas tradicinius galvos apdangalus dėvinčios moterys yra įleidžiamos, arba turi būti įleidžiamos)

9. Jums patinka Tarkanas? Bet yra ir kitų...
Panašiai kaip ir muilo operas, turkai mėgsta turkišką pop muziką. Tačiau šalyje klausomasi ne tik populiariojo Tarkano, bet ir kiti dainininkų bei grupių, pavyzdžiui, Sezen Aksu, Öykü & Berk.

10. Neminėkite „Vidurnakčio ekspreso“
Keleto draugų turkų paklausiau, su kokiais stereotipais apie Turkiją ir turkus jie dažniausiai susiduria keliaudami po užsienį. Beveik vienbalsiai visi atsakė, jog tai yra „Vidurnakčio ekspresas“. Šio filmo scenarijaus autorius yra atsiprašęs visos tautos už filme neigiamai pavaizduotus turkus, tačiau Turkijos gyventojai iki šiol jaučiasi įpareigoti aiškinti pasauliui, kad negalima tikėti viskuo, kas rodoma filmuose.
 
Pagal Matadornetwork.com parengė Kelioniumanija.lt

2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Žiema pavasarį kur... ? :D

Na ką, o jūs vis manėte, kad Antalija tai jūra, saulė, palmės ir kokteliai? :D Žiema ir Antalijoje žiema, tiesa sniegas nėra toks jau įprastas reiškinys, bet pasitaiko ir Antalijoje. Gaila Side kaime, tik artimiausi kalnai tikrai padengti sniegeliu ir šaltokas vėjas šukuoja prieš plauką.

2011 m. kovo 8 d., antradienis

Lietuvaitė susižadėjusi su Turkijos pop žvaigžde

Nors naujiena jau nebe naujiena Turkijoje, bet gal dar Lietuvos gandonešių nepasiekė žinia, kad kol kas mums nežinoma Asta tapo Turkijos popžvaigždės Serdar Ortač sužadėtine. Kaip skelbia Turkijos geltonoji spauda, Serdar ir Asta susižadėjo viename Kipro viešbučių pirmąją vasario savaitę. 

Kaip praneša Turkijos spauda,  Serdar pasipiršo Astai su aštuoniolikos tūkstančių dolerių vertės žiedeliu, atgabentu iš Pietų Afrikos. 

Asta jei tu skaitai, būk miela, atsiliepk ir papasakok koks gi ten tas žiedas ir kokios tos sužadėtuvės :)


2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Dar kitoks gyvenimas Turkijoje

Nuo šiol ko gero rašysiu vis rečiau, nebent mane Turkija kažkuo stulbintu, kad neįtikėtinai niežėtų, pasidalinti, atradimais ar praradimais Turkijoje. Šiandien džiaugiuosi mielu rūpestėliu - savo dukrele, kuriai ir skiriu visą savo laiką, turėdama laisvą akimirką, pažadu grįžti ir jums rašyti apie stebuklingą (šiam žodžiui kiekvienas iš jūsų galite uždėti tokį kontekstą, kokį tik norite) Turkijos kaštą. 

Šiandien džiaugiuosi saulėtomis šiek tiek šaltokomis pavasario dienomis, daug šviežių vaisių ir daržovių, maloniais žmonėmis, mano dukrelę vadiančiais bjaurute :D 
Tiesa tas vadinimas bjauručiais ne dėl to, kad jie bjaurūs, o dėl to, kad žmonės džiaugiasi ir bijodami nužiūrėti mažą vaikutį, vadina jį ar ją bjauručiais ir "paspjaudo" na ir nesuskaičiuojamas Mashallah kartojimas vėl nuo to paties nužiūrėjimo. Dar kiti žmonės prisega vaikučiams karoliukus nuo nu-ižiūrėjimo, mes kol kas to nedarome, netikiu, karoliukų magija :D

O šiaip būti mama Turkijoje visai smagu, žmonės geranoriški ir mylintys vaikus, gal todėl daug šeimų iš Lietuvos renkasi atostogas Turkijoje. 

P.S. šį savaitgalį mano mėgstamiausiame restorane mano 2 mėnesių kūdikiui pasiūlė ADANA KEBAB (aštrų maltos mėsos kebabą), mes tik nusijuokėme ir padėkojome. Mano mielas vyras nuo tokio pasiūlymo vos nepaspringo :D


2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Ziema Turkijoje



Kokia ji? Kasmet ko gero rasau sia tema, pernai rasiau kas nepatinka, tai tie niuansai visiskai nepasikeite, o siokiu tokiu privalumu turi vis tik turkiska ziema... Daug daugiau saules (bet tai nebutinai reiskia, kad silumos, kartais tenka ir su pirstinemis ir su kepure zygiuoti laukan), daug svieziu vaisiu, maziau zmoniu (gerai tiems, kurie megsta ramybe). Kad sniega galima pasiekti panorejus, o panorejus galima megautis zaluma ir palmemis.

Galu gale... gera ten kur tavo namai ir kur jautiesi kaip namuose... Turkija vis tik tapo mano namais, nors duonos, surio ir desros as visada ilgesiuos :)

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Kūdikėlio gimimas Turkijoje

Skiriu likimo draugėms laukiančioms stebuklingų kalėdų :)


Šį kartą nenoriu rašyti daug, nes daug šiuo klausimu pasakyti dar ir negaliu, tačiau kokius kelis mėnesius sekiau vienos imigrantės dienoraštį apie laukimą, apie įvairias kultūrines subtilybes. Siūlau ir jums pasiskaityti Elle Loftis straipsnelius anglų kalba. Manau padės pažinti šiokią tokią Turkijos kultūros dalį: 

Laukimasis
Šiek tiek apie draudimo sistemą
Apie anytas 
Laukimas ir serialai 
Gydytojai
apie siaip
Natūralus gimdymas VS Cezario pjūvis
Trečiasis trimestras
Artėja
Draugams gime kudikelis
Vaikų žaislai ir įranga
Finalas artyn
Apsinuodijimas ir grėsmė
Išandymų metas
pamokos
Gimdymas priartėjo
GIMIMAS
ir finalas: lankytojų kultūra po gimimo


P.S. Pavadinimai tiesiog iš galvos, sudėlioti chronologijai.

Prie viso to reikėtų pridėti, kad vaiko gimimas ne tik svarbus įvykis jaunos šeimos gyvenime, bet ir didelis įvykis visiems, todėl jaunoji šeima pasirūpina atminimo dovanėlėmis, privačios ligoninės ar net pačios šeimos puošia duris, motina puošiama "karūnėle", kuria atstoja lankeliai, o kur dar kūdikiams skirti kostiumai, kai paliekama ligoninė. Prašome paganyti akis žemiau:

atminimo dovanėlės prie kurių segami migdolai: (bebek sekeri):

Durų papuošimai: (kapi susleme)


"Karūnėlė" (lohusta taci)

kūdikio kostiumas išsirašymui iš ligoninės (hastane cikis takim):
Na ir dar daug visokių neatrastų įdomybių, kuriomis jūs galite papildyti šią istoriją.

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Dviguba pilietybė ar mums jos reikia ?

Prezidentė D. Grybauskaitė vetavo dvigubos pilietybės įstatymą. Apie tai skelbia visos masinės komunikacijos priemonės. Straispnius internete galite rasti čia o taip pat ir Lietuvos ryte bei delfi na ir dar daug kur kitur.

Komentaruose pilasi purvai ant išvykusiųjų, emigrantai nepagaili pakeiksnoti tėvynės. Žinoma gaila, kad mūsų vaikai gimę Lietuvoje ar ne Lietuvoje tampa nebereikalingi, nors gyvenant užsienyje, svetimoje kultūroje tenka įdėti daug daugiau pastangų išauginti save Lietuviais laikančius žmones, tik tokių lietuvių, gyvenančių svetur motinai tėvynei nelabai reikia. Kaip ir nereikai mūsų nutekėjusių toli, Išlaikydamos Lietuvišką pilietybę turime rinktis nelegalių darbuotojų dalią ir dar kitų įvairių niuansų, tačiau tokia jau Lietuvos valdžia, tokie ir įstatymai.

Miela tevyne skirk pilietybę sportininkams, kultūros veikėjams, bet atimk iš mūsų gimusių, augusių ir auginančių lietuvius...