Saldžios šventės su pagiežos kartėliu

nuotrauka iš Eylemin mutfagi blogo

Šiam įrašui ilgai kaupiausi, tai pikantiškos lauktuvės jums po ramadano šventės. Tiesą sakant aprašyti visą šventės emocinį koloritą tikrai ypatingai sunku, tačiau kiek leidžia mano minties ir rankos galia pasistengsiu pasidalinti įspūdžiais sukauptais ne tik šios šventės metu, bet keleto metų patirtį.

Šį įrašą priskirčiau kategorijai "neskanu, bet tikra".

 Taigi pasibaigus pasninko mėnesiui, kai nevalgoma nuo saulės patekėjimos iki saulėlydžio, švenčiama taip pavadinkime ją "gausos šventė" - Ramazan Bayram, dar kai kur Turkijoje vadinama "Cukraus švente" - şeker Bayram.

Iš esmės bayram išvertus iš turkų kalbos reiškia yra šventė, o ši ir aukojimo šventė yra ypatinogs tuo jog jų metu susitinka šeimos, giminės. Šios šventės galėtų būti šiek tiek panašios į mūsų švenčiamas Šv. Kalėdas, kai visi pasipuošia šventiniais drabužiais ragauja tai šventei ruoštų patiekalų ar specialių gardumynų. Visi turėtų džiugiai ir smagiai leisti laiką, džiaugdamiesi susitikimais su giminaičiais ir mylimais bičiuliais.

Per Ramadano pabaigos šventę, tiesa, ragaujama šeimininkių keptų arba pirktų saldumynų, tačiau jeigu šeimininkė moka kočioti ji būtinai keps naminę baklavą. O baklava tai sviesto daugybės popieriaus plonumo tešlos lakštų, riešutų, sviesto ir cukraus sirupo dieviškas junginys, kurio per šią šventę ragauti tenka kiekvienuose aplankytuose namuose, o jei ne šio gardumyno tai minimum šokolado ar turkiško gardėsio Lokum.

Taigi viskas skamba kaip ir gražiai turkai pasipuošę savo šventiniais, specialiai šiai progai įsigytais naujais drabužiais valgo daug saldumynų, mėgaujais artimųjų ir bičiulių kompanija, linksmais ir maloniais pokalbiais, toks šios šventės parodinis fasadas....

Iš tiesį viskas labai sudėtinga ir netgi sudėlioti paprastai ir viską aprašyti paprastai, tampa sunku. Tai kaip nesibaigianti santykių, įvykių "Santa Barbara".

Taigi rytas prasideda nuo rankų bučiavimo pridedant ranką prie kaktos vyresniesiems, tiesa už šį "bučinuka" iš vyresniųjų yra atsilyginama pinigais, tačiau jei esi dirbantis nieko negausi, o tau teks mokėti jaunesniems, tad nenorit švaistytis pinigais, niekam neduodi rankos ir viskas, o tada aišku giminėje "pagarsėji" kaip šykštuolis.

Kitas labais svarbus momentas, kad ateinančių metų santykiai grindžiami apsilankymais ir neduok Dieve NEapslinankymais.

Apsilankymams ir giminaičių lankymams galioja griežta hierarchija, jaunesnis turi aplankyti vyresni, apsilankymuose seka jau aukščiau minėtas ritualinis vaikų ir jaunimo rankų bučiavimas ir vaišinimasis plius kalbėjimas apie "nieką".  Man asmeniškai tikrai stebuklinga kaip taip ilgai galima ištempti pokalbį apie nieką. Šiaip turkai labai dažnai bendrauja telefonu tad per šventes ne kažką naujo ir tegali pribendrauti, tačiau šių švenčių metu sėkmingai rutuliojomos ir vystomos senos temos, nuoskaudos, paskalos, intrigos.

Tiesa, jei gerai žinau liežuvavimas islame yra laikoma nuodėme, bet ko gero tiek moterys, tiek vyrai negali atsisakyti šio šventinio atributo. 

Bayramas taip pat puiki proga susitaikyti jei buvo susipykta, bet taip pat tai gali būti ir santykių pabaiga. 

Dar visai normalu neišjungti televizoriaus ir viesiems kartu jį žiūrėti, nes neturint apie ką kalbėtis, o apie valandą prakalbėjus maždaug taip:

-Na tai kaip sekas?
-Gerai
-O jums, taip pat gerai, labai ačiū
-Tai šiaip viskas gerai, ar ne
-O taip taip gerai
-ir t.t.
 

Šiais metais mes su vyru tapome išdavikais aplankydami giminaičius su kuriais yra susipykę mano vyro tėvai, argi nejuokinga, be to savo neapsilankymu įžeidėme kitą dėdę, nes mat nors jie apsilankė vyro tėvų namuose tai ir mums reikėjo surengti ataskomąjį vizitą, kurio prasmės mes nesupratome, nes šiaip ar taip jau pasimatėme jau pasisveikinome, bet pasirodo dar reikėjo apsilankyti ir mums, nes mes jaunesni, tai kaip ir mūsų pareiga turėjo būti apsilankyti, o kiek dar įžeidėme, kurie nieko nepasipasakojo ar nepasakė patikimam šaltiniui, kuris galėtų perduoti šią informaciją.

 Galų gale, kad ir kur beužsukome teko vaišintis saldumynais, kurį laiką aš į burną nieko saldaus įsidėti nenorėsiu.

Taigi visos istorijos moralas būtų toks, kad garbės ir hierarchijos suvokimas čia yra savotiškas, tokia tradicija, tokia kultūra turėčiau sakyti, bet jaunoji karta daug ką mato kitaip, tik nenorėdami įžeisti tėvų ir giminaičių elgiasi kaip įmanoma mandagiau, galų gale juk tokios šventės per metus būna tik pora kartų, tad jas įmanoma atkentėti. Kitas raundas bus po mazdaug 70 dienu, kai bus aukojimo šventė, o tada vėl trukt už vadžių viskas iš pradžių.

Is vaikystes...

TIPI TIP, OTO MOTO, LOVE IS, TURBO... visa tai taip primena vaikyste ir ta laikotarpi, kai buvo daug kioskeliu, kai tada dar nezinojome, bet kramteme Turkiska kramtoma guma, kad Turkijoje nemokamus krepselius su paveiksleliais mums pardavinedavo uz nepamenu kokia suma, bet tikrai pamenu, kad pirkdavau juos uz Vagnoriaus zverelius. 

Ulkerio beskoniai sokoladai, kuriu ir dabar galima rasti Turkijoje, bet ne Lietuvoje, Lietuva augo, keitesi, nebeliko "kramtoskiu" ir plastikiniu krepseliu is Turkijos, o Turkijoje visa tai vis dar yra, kartais kramtamt LOVE IS svysteli vaikystes atsiminimai, po pirstais pajuntu kiosko langelio palange :D Rodos visa tai buvo taip seniai ir netiesa :D

ir dar vienas ramadanas

Nuo liepos 20 dienos prasidejo Ramadanas, kai tai ketvirtasis mano matomas pasninko menuo, tai galiu konstatuoti, tik tai, kad nieko ypatingo ir nieko kitaip nei tai buvo 2011.

 Karstos ilgos dienos, velyvos vakarienes, ankstyvi pusryciai dar nepatekejus saulei.

O jei jums idomu suzinotie siek tiek daugiau, siandien netiketai radau informatyvu ir ramadana paaiskinanti straipsni Lietuvos ziniasklaidoje, kvieciu pasiskaityti apie Ramadana

Romantiska meile Turkijoje

Daznai pagalvodavau, kad noreciau parasyti sia tema, taciau vis nerasdavau tinkamu zodziu, nes visada norejosi apie tai parasyti paprastai ir nesudetingai. 

Trumpai apzvelgsiu, turkams vyriskiams, uzsieniete moteris yra

- grazi

- lygios ir sviesios odos (taip taip idegusios moterys cia nera grazu, nes paprastai idega kaime ir laukuose dirbancios moterys ir merginos, o tokiu vyriskiai nenori). 

- uzsienietes vyrui sukelia nora jas uzkariauti

- jos lengviau prieinamos ir linkusios eksperemintuoti intymiuose santykiuose

- uzsieniete moteris, mergina, mylimoji, vyriski daro iskirtini

- uzsienietes nezino kas per vyras ar netgi koks zmogus esi, todel kiekvienas niekselis turi galimybe pabuti saunuoliu heroju vyruku

- kadangi moteris gerai neismano tradiciju ir kulturos, ja galima manipuliuoti ir priversti veikti taip kaip vyrukui norisi.

O visas nuostabus tekstas angliskai cia:
www.hurriyetdailynews.com/the-turkish-passion-for-foreign-women-.aspx?pageID=500&eid=137#.T_bhPeSIb8Y.facebook

P. S. visoms atostogaujancioms vienisems rekomenduoju, pasimegauti atostogomis ir neleisti niekseliams isnaudoti jusu, o jei netycia sutikote nuostabu vyriski, linkiu viso ko geriausio ir lauksime Turkijoje :)

Vaikai Turkijoje

Turedama daugiau laiko ir su visa man priklausoma atsakomybe emiausi mamos darbo, tiksliau jam suteikiau pirmenybe, nepaisant didziulio nuovargio, del pokyciu gyvenime esu laiminga, pamazu imu pazinti savo mazaja padauza, imame viena kita suprasti, o jai augant ir mums leidziant laika drauge, tenka susidurti ir su kulturiniais vaiku auginimo ypatumais. 

Tarkime labai paprastas zenklas kaip atpazinti misriu seimu vaikus nuo tradiciniu turkisku seimu vaiku, zaidimu aikstelese, smelyje jie zaidzia basakojai, o turku mieli vaikuciai dazniausiai su tapkytemis ar su batukais. Kazkaip jie nuolatos bijo issipurvinti kojas, o gal tiesiog saugo vaikucius nuo galimu susizalojimu, nes radau ir as kelis astrius daiktelius tarp smelio. 

Kita vertus turku vaikuciams netruksta pasitikejimo del neaprepaimos artimuju meiles bei aplinkiniu demesio ir dziaugsmo vaikais. Del to labai dziaugiuosi, kad mano mazoji brangenybe auga salyje, kur ji mylima ne tik musu, bet ir visu aplink ja esanciu, nuolatos pakalbinama, o jos smalsumas visada patenkinamas restoranuose ji sukasi virtuveje su sefais, nes ja ten nesioja, ten ja kalbina ir ten ja moko virtuves paslapciu, parduotuvese ji sedi prie kasos ir bendrauja su klientais, nes besidziaugdami ja pardavejai jai parodo kaip jie dirba, taip ir lekia musu dienos pazistant pasauli, zmones, sypsantis jiems ir jiems besisypsant mums.

Sviezia zuvis

Is Turkijos anekdotu lobyno:

Sena moterele eina link zuvies parduotuves, is jos pardavejas plysauja praeiviams - gyva zuvis, gyvi karpiai. Moterele prieina ir klausia pardavejo, ar zuvis sviezia?
Pastarasis ignoruoja moteriskaites klausima ir toliau plysauja - Gyva zuvis, gyvi karpiai.
Moterele ir vel klausia, ar zuvis sviezia.
Prekeivis pasipiktines atsauna, negi negirdi, kad gyva zuvis. O moteriske atsako jam, as taip pat gyva, bet jau seniai nebe sviezia, tai kaip ta zuvis ar sviezia?

Vasaros karsciu metu grieztas ne maudynems devint apatinius drabuzius

Jei jums viesint Turkijoje teko lankytis ne tik viesbucio papludimyje, esu tikra spejote pasimegauti ivairaus pikantiskumo vaizdeliais. Nuo vyriskiu baltomis kojinemis ir kostiuminemis kelnemis ir gananciais akis i dailiosios lyties atstoves.

O kur dar saunuoliai su treningais besimaudantys juroje, dar drasesniu buna, kurie ne su treningais, o tiesiog su apatiniais seimyniniais puksteli i vandeni, o veliau demonstruoja savo isryskejusias formas. 

Neatsilieka ir kai kurios moteriskes i jura lisdamos su visu apsirengimu dengianciu rankas iki pirstu galiuku, nors veliau prilipe rubai atskelidzia visus kuno trukumus ir privalumus.

Siandien is Adanos mus pasieke naujiena, kad besimaudantys su drabuziais ar apatiniais bus baudziami, tikiuosi siuo pavyzdziu paseks ir kiti miestai, nes tikrai nemalonu buti tokiu besimaudytoju liudininkais.

Žemės drebėjimai Turkijoje

Šią savaitę tenka skaityti naujienas apie antrą žemės drebėjimą, jei nedidelis dar praėjusį sekmadienį įvykęs žemės drebėjimas Viduržemio jūros regione nebuvo toks stiprus ir sužalotieji liko sužaloti, tik dėl to, kad panikuodami ėmė šokinėti per balkonus, tai antrasis Turkijos rytuose buvo šiek tiek stipresnis, tačiau didelio aukų skaičiaus tikrai nėra bent jau taip praneša naujinų tarnybos, tiesa pats skaudžiausias žemės drebėjimas buvo rudenį VAN mieste ir jo apylinkėse. Na o aš per savo trejus ar metus nepajutau dar nė vieno drebėjimo, nors paskutinįjį mano kaimynai ir jautė, o aš matyt padebesiais skrajojau ir nepajutau.

Kultūriniai skirtumai

Visiems girdėta ir daug eskaluojama tema - kultūriniai skirtumai, tačiau tiesiog imi ir prunkštelėji, kai užtink tokią fotografiją internete. Tiesą sakant ir pati prisiminiau, kad esu gavusi dovanų kapinių žvakelę nuo turkų, kaip mielą dovanėlę.

O beje pamačius jų vestuvinius vainikus iš koto norisi virsti, nes jie primena mūsų laidotuvių, esu tikra, kad šie jaunuoliai jau žino kokio pobūdžio puokštelę nupirko atsisveikinimui.

Dar tiesa turkiškai ATA jie sutrumpintai vadina Atatiurka, lietuviškame kontekste mano gautos vėliavėlės kur pūpso Turkijos Tėvo galva o apačioje didžiulėmis raidėmis šviečia ATA, atrodo kaip iš juodo humoro serijos. O jums ar teko patirti kokių nors kuriozų ir kaip jų stengiatės išvengti?

Arbūzų sezonas prasideda

Baigiantis braškių sezonui prasideda nuostabusis arbūzų sezonas. Tik sekmadienį supratau, kad ligi šiolei nebuvau valgiusi tobulo arbūzo tokio nei per saldaus, nei pernelyg beskonio, tiesiog tobulai idealaus.

Kaip atpažinti poną tobulajį arbūzą:

• Pirmiausia nerekomenduoju pailgųjų, nes jie yra arbūzo ir moliūgo hibridas, turintis daugiau masės, bet skonio atžvilgiu yra žymiai prastesnis. 
• Renkantis arbūzą reikia į jį pabelsti ir jei jums atsakys, taip tai aš tobulasis tai imikite :D o jei reimtai tai plekštelėjus per arbūzą tarsi atsimuša jūsų smūgis į kitą ranką ir girdimas specifinis garsas, kuris parodo, kad arbūzas yra sultingas. 
• arbūzo uodegytė turi buti šiek tiek sausa, nes vandeninga rodo, kad jis nuskintas per anksti
• Ir štai paskutinis etapas, jūs įsmeigiate peilį, o arbūzas PAT ir pats tiesiog pasidalija pusiau, tiesa ne visada į lygias dalis, bet tikrai pajusite kaip arbūzas sprogsta.

Prie arbūzo labai tinka feta sūris ir sviezia balta duona, tai tradicinis pietų meniu, karščių metu Turkijoje.

 Taip pat pridedu vienos šaunios Turkijos Lietuvaitės salotų receptą su arbūzu ir feta sūriu.

Ir štai čia jums receptas