2011 m. spalio 29 d., šeštadienis

Turkijos respublikos diena

Spalio 29 Turkijoje: Respublikos diena (Turkijos Respublikos deklaracijos sukaktis). Tai diena, kai paminimas Respublikos paskelbimas 1923 m. 
Trumpas priminimas iš Vikipedijos: Dėl sąjungininkų noro valdyti Anatolijos teritoriją prasidėjo Turkijos nepriklausomybės karas (1918-1923 m.) 1920 m. britų, prancūzų, italų ir graikų armijos užėmusios Stambulą pradėjo nuo Izmiro skverbis gilyn į Anatoliją. Nesusilaukę didesnio sultono pasipriešinimo Turkijos nacionalistai drauge su lyderiu Atatiurku įvykdė valdžios perversmą ir 1920 m. pasirašę Sévres sutartį įkūrė Turkijos respubliką, formaliai pripažįstama 1923 m. Lozanos sutartimi.
Mustafa Kemalis atsisakė savo karinės uniformos ir įkvėpė liaudį labai dideliam uždaviniui – paversti šalį demokratiška, pasaulietiška Turkijos respublika. 

Visus turkus nuoširdžiai sveikinu.

2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Vėliavos kultūra Turkijoje


Dauguma draugų, pažįstamų ar tiesiog šiaip sutiktų žmonių man nuolat pabrėždavo ir pabrėžia kaip gerbiama yra Turkijos vėliava, apie Tėvynės meilę ir Atatiurko kultą net nekalbu.
Vėliavomis puošiamasi per valstybines šventes, tiesa tai nieko naujo, juk visose šalyse taip daroma. Dar tepraėjo kelios dienos po terorizmo aktų Turkijoje, neminiu vieno kito pasprogdinimo be aukų. Tačiau Turkijos rytuose žuvus jauniems kariams, daugelis namų išsprogo kaip raudonomis uogomis, Turkijos vėliavomis.
Tiesa bestebėdama visą šitą "raudonį" ant namu, automobilių ir kitur. Pas mus tiesa trispalvės intensyviau suplevėsuoja laimingesnėmis krepšinio akimirkomis. Na bet grįžtant iš trispalvio nukrypimo prie raudonojo galiu pasakyti, kad arba mano suvokimas apie pagarbą vėliavai yra kitoks, arba pagarba vėliavai Turkijoje suprantama kažkaip iškreiptai, nes kokia gi pagarba kabinti vėliavą ant skalbinių virvės su skalbinių segtukais? Juk ant tos pat skalbinių virvės savo triuskikus kabinti, ten pat vėliava.
Taigi Erdoganai vietoje to, kad pasauliui demonstruoji savo vėliavos pagarbą, kažin ar tikrą, imkis veiklos, išmokyti savo liaudį pagarbos...
Nes dabar nepagarba tik ant žemės gulinčiai vėliavai, o kaip vėliava ant skalbinių virvės ar dar dievas žino kur... Man kaip skuduras kabanti vėliava ant kas antro namo tikrai nepapasakoja apie didžią jūsų pagarbą savo vėliavai.

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

tas rudens minkstumas...


Nemoku apsakyti kaip man patinka sis metu laikas, toks siltas ir minkstas, vis primenanstis vaikyste pas mociute (nors ne kaime), kazkokiu salsvu palaimingumu pripildytas oras ir nors dienos ir trumpeja, taciau jos pilnos barchatinio svelnumo, primenancio nerupestinga vaikyste. Linkiu jums grazaus rudens.
Posted by Picasa

2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Paskutiniai vasaros pasispardymas:Tell me about it...


Sias nuotraukas pavogiau is savo puseseres tai jos pamatymai ir pasidziaugimai besibaigiancios vasaros malonumais. Man daug kas tapo iprasta ir ne kiek nestebina ivairus vaizdai. Sauletekius matau dazniau nei saulelydzius, taciau paganyti akis i kitu pastebjiimus kartu pasikuokti ar papasakoti, pakomentuoti smagu.

Si irasa skiriu savo mazajai ilgakasei :) linkiu, kad saules kerai lietingame Dubline nesuslaptu ir neistiztu, o tavo noras atsikraustyti i musu krastu taptu realybe.
Posted by Picasa

2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Ramadano pabaiga



Stai jau i pabaiga pasninko menuo, anot kalendoriaus ant mano saldytuvo rytoj Kadir gece, ypatingoji naktis butanti kas kart ramadano metu, kalendoriuje ji pazymeta kaip rugpjucio 27osios naktis, anot mano vyro, jei vykdai visas priedermes tai ju gerumas taip sakant anot Dievulio bus padaugintas is 1000. Prasom nepriimti sito komentaro uz gryna piniga, man tiesiog smagu pasidalinti mano vyro meginimu paprastai paaiskinti esme, o jo aiskinimai apie religija daznai primena Mario zaidima, kai anot jo uz kiekviena kazko padaryma gauni bonusus, kurie kaupias ir jais atsiskaitoma anapilyje. Smagu klausytis tokiu paaiskinimu, nes dogmatiski man ko gero butu pernelyg nuobodus, o gal net netenkinantys. 
Man asmeniskai sis menuo praslinko, gal sakyciau praliuoksejo nepastebetai, kalediniu vakarieniu neruosiau, o be to del ilgesniu dienu buvo pakankamai laiko pasiruosti vakarienems. Ko gero pasiilgsiu ramadano pide duoneles, kuria labai pamego ir musu mazoji. 
O nuo rugpjucio 31 dienos prasideda BAYRAM, ramadano pabaigos svente dar vadinama Seker Bayram - saldziaja svente, ko gero taip skamba graziau, nei tiesioginis vertimas cukraus svente. O saldumas del ivairiu priezasciu, del to, kad i musu duris belsis vaikai, o mes juos vaisinsime saldainiais, jei turetumeme cia daug giminiu, jie mus arba mes juos lankytumeme ir vel vaisinimasi sokoladu, o save gerbianti turkiska namu ponia demonstruoja savo ranku mikluma sutaisydama namine baklava... Hm paslapcia tikiuosi, kad anyta ir siemet pas mus atvaziuos su tuo didziuoju padeklu baklavos, kuria taip dievina uosvis.

2011 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Turkija - Lietuva krepšinio tiltas

O mielas Kaune, taip gera tave matyti per Turkijos televiziją... Kaskart rodos per širdį, kas su akėčiomis skaudžiai pravažiuoja, nosį sukutena beveik pamirštas juodos duonos kvapo prisiminimas, ir suspaudžia širdį matant areną, nuo kurios tik per kelis šimtus metrų buvo mano namai, tiesa dar yra... Ten liko man brangūs žmonės. Labai pasiilgau...


2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Jei klausausi tai - Emre Aydin ir tik gyvai

Muzika man dažniausiai malonus arba ne foninis triukšmas. Nesiklausau turkiškos muzikos na gal su keleta išimčių, viena tų išimčių vakar koncertavo mūsų kaime. Ta proga buvo gera ištrūkti ir pasiklausyti gyvai, nors teko matyti šį atlikėją gyvai ir anksčiau, tik kitomis ne muzikinėmis aplinkybėmis (na pasigirsiu mano buvęs viršinikas yra jo dėdė).
O čia jums mažas kasnelis mėnulio, apolono šventyklos ir EMRE AYDIN




2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Dar apie ramadaną

Kai Lietuvoje ima artėti Kalėdos, Coca Cola būna pirmoji pradedanti kurti tą šventinę nuotaiką. Taip pat ir su ramadanu Turkijoje. Tiesa prie to prisideda ir kiti prekės ženklai, "kuriantys" šventinę nuotaiką.



Apie Turkijos Šaprą



Kolegos sugeba suknisti nuotaiką, bet taip pat sugeba ją ir pataisyti. Taip jau būna, tokia jau ta kolegiško gyvenimo aplinka. Taigi iš pralinksminimo serijos, kažkaip viena kita tema užsikalbėję, pažiūrėjome žymaus Turkijos humoristo CEM YILMAZ video, seniai taip bebuvo, kad apsiverkčiau iki ašarų, na išskyrus atvejį, kai mano vyrą apkakojo paukštis.
Gaila, kad negaliu su jumis pasidalinti daugeliu jo pokštų, nes vis tik kalbą reikia žinoti ir kultūrinius niuansus, o mėginant išaiškinti pokštą jis liktų bespalvis.
Tačiau jums radau vieną CEM hehe taip sakant pono Džemo pokštą angliškai. Tiesa ir jis be papildomų žinių atrodo kažkokia nesamonė.
Taigi esmė ta, kad yra toks mistinis komiškas veikėjas Nasredin Hoca... O apie jį krūvos pasakėčių.
Apie jį ir pasakoja Džemas. Beje šou kuriame jis filmuojasi yra analogas kažkada Marijono vestam Taip arba Ne, jei lietuviškoji versija buvo kažkokia nyki, tai turkai ją pavertė viso vakaro žaidimu prikaustančiu prie TV daugelį šeimų, nors galų gale tai vis tiek kvailas šou.

Štai jums pasijuokti jei pavyks

2011 m. liepos 30 d., šeštadienis

2011 - ųjų ramadanas Turkijoje

Štai ir paskutinis savaitgalis prieš pasninko mėnesį Turkijoje, nuo rugjūčio pirmos dienos, 30 dienų saulei patekėjus tikintieji ir praktikuojantys musulmonai laikysis pasninko: nei valgio, nei gėrimo, nei piktų minčiu ir šiukštu jokių intymumų, tiesa saulei nusileidus stalai bus nuklojami gausiomis vakarienėmis, kai kur vyks renginiai, bet turistinėje pusėje deja nieko ypatingo ir pritaikyto turistams nėra, čia niekas netrukdo turisto švento poilsio būgnų dundėjimais, keliančiais naktipiečiams prieš saulės patekėjimą. Ko gero bus apsiribojama savivaldybių rengiamamos labdaringomis vakarienėmis. Tiesa įdomus niuansas prieš šį šventą musulmonams mėnesį atsistatydino keturi karuomenės generolai. dabar šalyje diskusijos tai ar negi ši šalis suka muslmoniškosios linijos link, tačiau mano subjektyvia nuomone, ši šalis mielai tampa lyderiu ir pavyzdžiu kaip gali būti valdima musulmoniška šalis bet demokratiniais (tiesa turkiškais demokratiniais) principais.
Labai atvirai... žinote nieko ypatingo tas ramadanas ir juo labiau nieko baisaus, kas nori laikos kas nori ne. Aš būsiu toji kuri gamins vakarienę pasninkaujančiam vyrui, nors man nepatinka valgyti vėlai, tačiau šį mėnesį teks palaukti, nes vakarieniauti viena nemėgstu, o vienintelis ženklas, kad ramadanas artėja, tai visose duono kepyklose paskelbta, kad jos dirba visą para, na ir dar žinoma pakilusios maisto kainos, nes pasninkautoju alkio akys didelės, o pinigines valdo nebe smegenys, o alkani pilvukai. Vakar pirkome baklavos, kurios kaina jau šoktelėjus, ramadanas artėja vadinasi... Tiems kas laikysis linkiu ištvermės, tiems, kurie būsite šalia, pagarbos besilaikantiems, o tiems, kurie nieko nežino, ramadanas nėra baubas :)